„Priimtas sprendimas pakviesti Ukrainą į „Nord Stream 2“ sertifikavimą, kai šis klausimas pasieks Europos Komisiją. Tai yra oficiali pozicija, kurią šiandien išgirdome, už kurią esame dėkingi mūsų partneriams“, – po susitikimo su Europos Sajungos energetikos komisare Kadri Simson Briuselyje ketvirtadienį vakare sakė Ukrainos ministras.
Vokietijos federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) praėjusių metų rugsėjo pradžioje pradėjo „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimo procesą, kurį baigusi teiks ataskaitą Europos Komisijai svarstyti bei tvirtinti. Tačiau lapkričio viduryje šis procesas sustojo, Vokietijos reguliuotojai pareikalavus, kad dujotiekio operatorė, Šveicarijoje registruota Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ valdoma „Nord Stream 2 AG“ įsteigtų antrinę įmonę Vokietijoje, kuri valdytų vamzdyno atkarpą Vokietijos jurisdikcijoje bei veiktų pagal jos įstatymus.
„Bundesnetzagentur“ anksčiau skelbė patenkinusi šio projekto aršių priešininkių – Ukrainos valstybinio dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir energetikos holdingo „Naftogaz“, taip pat Lenkijos valstybės kontroliuojamos „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ – paraiškas šiame procese dalyvauti.
Oficialusis Berlynas skelbė, jog ši procedūra vargu ar bus baigta anksčiau 2022-ųjų vidurio, o Rusijos karinės intervencijos atveju šis terminas būtų sunkiai prognozuojamas.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavęs „Nord Stream 2“, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo dešimtmetį veikiančio pirmojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes.
Šio Rusijos svarbaus projekto galutinis užbaigimas vilkinamas jau ne vienerius metus, jis sulaukė aršios kritikos iš rytinių ES narių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, bei iš JAV. Anot kritikių, „Nord Stream 2“ padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Ukraina jį pavadino „geopolitiniu ginklu“.
