Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje klientai sulaukė vidutiniškai 39 Eur dydžio sąskaitos, nerenovuotame – 69 Eur.
Kovo mėnesį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 7,09 ct be PVM. Lyginant su šių metų vasario mėnesiu (7,55 ct/kWh), šilumos kaina sumažėjo 7 proc. Pernai kovo mėnesį vilniečiai už šilumą mokėjo 2 proc. mažiau (6,97 ct/kWh).
Šylant orams ir artėjant šildymo sezono pabaigai įprastai sąskaitos už šildymą traukiasi, kadangi pastatams apšildyti reikia mažiau šilumos.
„Šis šildymo sezonas pasižymi temperatūros kalneliais: jeigu mėnesio pradžioje šilumos suvartojimas buvo didesnis, tai kovo pabaigoje sumažėjo. Lyginant su pernai metų kovo mėnesiu ir praėjusiu vasariu, šiemet šilumos klientai suvartojo 9 proc. mažiau“, – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis kovas buvo išskirtinis.
„Vidutinė kovo mėnesio oro temperatūra Vilniuje siekė +4,4 °C, t. y. net 3,7 laipsnio daugiau nei daugiametis (1991–2020 m.) kovo vidurkis. Pernai vidutinė kovo mėnesio lauko oro temperatūra siekė +2,5 °C. Neretai šį kovą temperatūra buvo artima balandžio mėnesiui. Nepaisant to, pasitaikė keletas ir šaltesnių naktį, pavyzdžiui, kovo 7–8 d. Vilniuje šalo iki 6 laipsnių šalčio. Taip pat buvo ir vėsių dienų, kuomet maksimali oro temperatūra nesiekė nė 5 laipsnių šilumos“, – sako meteorologas Gytis Valaika.
Šiltesnis kovas reiškia ir mažesnį šilumos suvartojimą, todėl lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sąskaitos sumažėjo apie 7 proc., o su praėjusiu vasariu – 13 proc.
„Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame, energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė kovo mėnesio sąskaita siekia 39 Eur, vasarį klientai mokėjo 45 Eur, praėjusio šildymo sezono kovą – 42 Eur. Nerenovuotų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai mokės 69 Eur, vasarį teko išleisti 78 Eur, o pernai kovą šildymas tokiame name kainavo 73 Eur. Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai visuomet moka bent 40 proc. didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi pro nesandarias pastato konstrukcijas patiriami ženklesni šilumos nuostoliai“, – teigia R.Jasiulionienė.
Pasibaigus šildymo sezonui šilumos tiekėjas pradės pasiruošimą kitam šaltajam periodui, todėl iki rudens atliks vamzdynų diagnostiką. Taip pat vilniečių laukia didžiausios istorijoje šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijos, kurių metu bus pakeista daugiau nei 8 km vamzdynų.
VŠT primena, kad gyventojai taip pat turėtų iš anksto žiemai ruošti savo būstus: atlikti langų profilaktiką, apsvarstyti renovacijos galimybę, jeigu namas yra senas, o sąskaitos už šildymą didelės. Vasarą taip pat pravartu pasidomėti šilumos punkto būkle ir kitais namo vidaus šildymo sistemos elementais, už kurių priežiūrą yra atsakingi namų administratoriai arba bendrijos.
