27 ES valstybių narių, išskyrus Vengriją, energetikos ministrai paskutinėmis liepos dienomis pritarė savanoriškam 15 proc. dujų vartojimo mažinimui žiemą. Šis tikslas galėtų tapti privalomas, jei Kremlius nuspręstų visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai.
Tarp priemonių – neapšviesti pastatai ir nusirišti kaklaraiščiai
Reaguodamos į tikslą sumažinti energijos vartojimo apimtis, šalys jau ėmėsi įvairių veiksmų, tarp kurių vienas svarbiausių – rekomendacijos verslams ir gyventojams, kokiais būdais galima būtų sutaupyti elektros energijos.
Valstybės nurodo gyventojams, kokią temperatūrą reikėtų nustatyti patalpose žiemą ir vasarą bei platina įvairius praktinius patarimus. Tarp kitų idėjų – Graikijoje darbuotojai raginami po darbo valandų išjungti kompiuterius, vyriausybė atnaujins pastatų langų ir šildymo sistemas, Vokietijos miestuose išjungiami paminklų apšvietimo prožektoriai ir fontanai. O Ispanijoje ministras pirmininkas Pedro Sánchezas nusirišo kaklaraištį ir paragino kitus pasekti jo pavyzdžiu, kad būtų taupoma kondicionierių energija.
-
Nelemtas sutapimas: gaunantys mažiausias pajamas elektros tiekėją rinksis didžiausiomis kainomis
-
Nepriklausomi elektros tiekėjai pasiūlė ministerijai būdą sumažinti elektros kainas
-
LEA: šią savaitę Lietuvoje elektros kainos augo, o degalų – toliau mažėjo
-
„Elektrum Lietuva“: per savaitę elektra Lietuvoje brango 8 proc.
Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat paleido specialiai gyventojams sukurtą elektroninę svetainę, kurioje nekilnojamojo turto Anglijoje arba Velse turintys gyventojai gali gauti rekomendacijų, kaip pagerinti būsto būklę, kad jo šildymas taptų pigesnis.
Lietuvoje – tyla
Kol užsienio valstybės neriasi iš kailio ieškodamos būdų sumažinti energijos sąnaudas, Lietuvoje kol kas nei verslas, nei gyventojai jokių patarimų nesulaukia.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius BNS anksčiau sakė, kad Lietuvai nereikės imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, nes dujų vartojimas ir taip sumažėjęs.
„Lietuva visą šitą sutaupymą pasiekė keliomis priemonėmis: pirmiausia, tai paklausos reakcija į kainą – dujų paklausa labai akivaizdžiai mažėja. (...) Be to, Vilnius šį šildymo sezoną (...) pereina prie mazuto, kas dar papildys gamtinių dujų sutaupymą. Mes kažkokių papildomų priemonių nenumatome, kurias reikėtų priimti“, – sakė A.Zananavičius.
„Bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas 15 proc. vartojimo sumažinimas yra penkerių paskutinių metų vartojimo vidurkis. Lyginant su šia baze mažinimą mes pasieksime be papildomų administracinių įsipareigojimų“, – pridūrė jis.
Lietuvos energetikos ministerijos atstovas spaudai, su kuriuo susisiekė „Euronews“, taip pat pabrėžė, kad „pirmąjį šių metų pusmetį dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 30 proc., todėl šiuo metu jokios specialios rekomendacijos nėra taikomos“.
Šiuo metu jokios specialios rekomendacijos nėra taikomos
Tuo tarpu Energetikos ministerija15min teigė, kad rekomendacijas, kaip taupyti, šiuo metu ruošia tik valstybiniam sektoriui. Pasak ministerijos, energetinių resursų taupymo viešinimo kampanija Lietuvoje vykdoma jau keletą metų, todėl formuojasi tam tikri ir gyventojų, ir verslo įpročiai. Pavyzdžiui, pradėta daugiau naudotis viešuoju transportu, taupiau naudoti elektrą ir vandenį.
„Tema ne nauja ir vystyta, o patarimais dalijosi tiek elektros sektoriaus, tiek šilumos ūkio atstovai. Nauja dalis – rekomendacijos ar lūkesčiai valstybės sektoriui. Darome apžvalgą, žiūrime užsienio šalių praktikas, diskutuosime su sektoriumi ir tuomet paviešinsime nacionalinius rekomendacijų ar lūkesčių akcentus“, – rašoma Energetikos ministerijos atsakyme.
Ministerijos teigimu, šiuo metu dėl energijos taupymo rengiamos rekomendacijos tik valstybinėms institucijoms: „apie šildymo sistemų reguliavimą; šilumos temperatūros nustatymus; patarimus, kaip taupiai naudoti elektrą; ir kt.“
Paklausus, ar bus sekama užsienio valstybių pavyzdžiu ir Lietuvos verslai bei gyventojai sulauks energijos taupymo rekomendacijų, ministerija paprašė laiko atsakymui parengti, tačiau jo taip ir neatsiuntė.
Verslas laukia ir nurodymų, ir subsidijų
Juozas Tubinas, „Tubinas International“ vadovas, įkūręs viešbučius „Navalis“, „Bohema“, „Smilčių vila“ ir „Prie parko“ 15min neslėpė, kad žinių iš Vyriausybės – itin laukia.
„Be abejo, laukiame ir nurodymų, ir pažadų dėl kažkokių subsidijų, nes laikotarpis nusimato verslui labai rizikingas, jei bus didelė savikaina, o pajamos tokios, kokios buvo ar net mažesnės, kadangi yra ir COVID-19 grėsmė. Iš valstybės laukiame tiek subsidijavimo, tiek šiaip kažkokių nurodymų, tiek pažadų, kad bus lanksčiai žiūrima į tai, kad verslas bus nuostolingas rudenį“, – komentavo vadovas.
15min primena, kad Energetikos ministerija yra paskelbusi kvietimą verslo įmonėms gauti paramą diegiant aplinkai draugiškas, naujesnes ir mažiau energijos vartojančias technologijas. Programai šiais metais numatyta skirti 5 mln. eurų.
Kaip taupo verslai: nuo šviesos išjungimo iki atsinaujinančios energetikos
Nepaisant to, kad konkrečiu nurodymu nėra, institucijos ir verslai, susidurdami su didžiulėmis sąskaitomis už elektrą, energijos taupymo iniciatyvų imasi patys.
Vilniaus savivaldybė svarsto galimybę ateinantį žiemos sezoną gyventojų namų šildymui naudoti mazutą. Viceministro Valdo Benkunsko pateiktais skaičiavimais, pagal dabartinę kainą rinkoje deginti mazutą galėtų būti apie 45 proc. pigiau nei dujas. Tiesa, tokia idėja sulaukė ir daug nepritarimo, nes mazutas – taršesnis kuras nei dujos ir neatitinka žaliosios politikos gairių.
Restorano „Inovatyvūs restoranai“ vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius neslėpė, kad taupydami elektrą „iLunch“ restoranai stengiasi „grubiuoju būdu“.
„Stengiamės išjungti visą įrangą po restorano darbo laiko, nuo 15 val. Viską išjungiame, paliekame tik šaldytuvus, kad maisto produktai nesugestų. Papildomos gairės niekuomet nepatrukdys, bet mes ir patys stebime visą situaciją“, – 15min komentavo D.Vaitasius.
Prekybos tinkluose taip pat jau kurį laiką vystomi energijos taupymo projektai – ant parduotuvių stogų įrengiamos saulės elektrinės, mažinamas parduotuvių apšvietimas, naudojamos LED lemputės, o šiuo metu kai kuriose parduotuvėse išjungiamos naktį šviečiančios reklamos, vakarais prigesinamos šviesos.
Energijos efektyvumo kontekste taip pat naudojamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurios padeda atgauti šilumą, išsiskyrusią technologinio šaldymo procesų metu, taip pat ją panaudoti patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui.
J.Tubinas pasakojo, kad viešbučių versle šiuo metu inovacijų neieškoma, o peržiūrima tai, kas jau įdiegta: „Stengiamės optimizuoti energijos naudojimą, žiūrime, ar nėra kokios senos įrangos, kuri neekonomiška, dar kartą tikriname, kad visur būtų sudėtos ekonominės, taupios lemputės. Svarstome įvairius variantus.“
Labiau taupyti energiją pradėjo ir gamyklos. „Vakarų laivų gamykla“ rengia atskirą energetinių išteklių taupymo planą, kuris, anot generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, bus įgyvendintas „labai greitai“.
„Viena [plano] dalis yra organizacinės priemonės – kaip išjungti nenaudojamus prietaisus, peržiūrime ir tikriname sistemas. Kita dalis, be abejo, yra investicijos, kurios būtinos norint pasiekti investicinių priemonių efektyvumą. Investuojame ir į atsinaujinančią energetiką, ir į įrenginius, kurie naudoja mažiau elektros energijos“, – komentavo A.Šileika.
Jo teigimu, iš valstybės labiau laukiama konkrečių veiksmų, o ne gairių ar rekomendacijų: „Būtų labai gerai, jei Vyriausybė galėtų prisidėti ir remti alternatyvios energijos projektus ir programas arba tiesiog prisidėtų prie jų dalinio kompensavimo.“
