Pasak jo, mažesnis perkamų suskystintų gamtinių dujų kiekis ir dėl to sumažėję SGD terminalo kaštai yra teigiamas žingsnis pramonei, tačiau to nepakanka – siekiant išspręsti pagrindinę problemą – mažą dujų vartojimą, reikia strateginių sprendimų.
„Čia iš principo yra kaišiojimas skylių, bandymas išsigelbėti iš tos nepamatuotos, nepagrįstos, nerealios naštos, kuri buvo užkrauta mūsų vartotojams, negalvojant, kad dujų vartojimas mažėja, ateina biokuras. Sprendimas yra puikus, geras, bet šioje vietoje reikėtų strateginių sprendimų“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas V.Jankauskas.
Pasak jo, viena dujų vartojimo didinimo galimybių galėtų būti nauja, moderni elektrinė.
„Žiūrime, kad energetikoje dujų nebereikia – Vilniuje ir Kaune statome biokuru kūrenamas elektrines, tad ta dalis toliau mažėja. Jeigu nepagalvojo tada ir neįvertino, bet sudėjo tokias investicijas į dujų ūkį, reikia tada galvoti, kaip skatinti vartojimą. Dujos yra labai pigios, yra dujomis kūrenamos lanksčios nedidelės, vidutinės elektrinės, kurios darniai veikia su vėjo energetika, priešingai nei atominė, kuriosnegalima sustabdyti. Būtinai reikia apie tai svarstyti – nustokime kalbėti apie atominę ir kalbėkime apie dujas“, – teigė energetikos ekspertas.
„Litgas“ baigus derybas su Norvegijos „Statoil“ dėl ilgalaikės dujų pirkimo sutarties pakeitimo, SGD kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o SGD terminalo išlaikymo kaštai – apie 23 proc. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno, dujų kaina pagal naują kainodarą turėtų siekti 16-20 eurų už megavatvalandę, o terminalo išlaikymo kaštai kasmet bus apie 25,5 mln. eurų mažesni.
Su „Statoil“ pratęsta dujų sutartis dar penkeriems metams – iki 2024 metų, kasmet perkant 350 mln. kubų dujų, o ne 540 mln. kubų, kaip iki šiol. Iš viso iš „Statoil“ per 10 metų bus nupirkta apie 3,7 mlrd. kubų vietoj anksčiau suderėtų 2,7 mlrd. kubų per penkerius metus.
