Europos Sąjungos (ES) posūkis žaliojo kurso kryptimi turėjo teigiamą „šalutinį poveikį“ – lėmė esminį mūsų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 2018 m. priimtų patikslinimų turinį. Ilgalaikiai Lietuvos įsipareigojimai mažinti atmosferos taršą suteikė aiškias gaires ir verslui, ir visuomenei, kur esame ir kur einame. Atsakymą, kaip einame, geriausiai žino tie, kam energijos gamyba yra pagrindinė veikla jau daugelį metų. Energijos gamybos sritis, į kurią sudedama daugiausia lūkesčių ir siejama daugiausia perspektyvų – elektros energija.
Trečdalis elektros energijos jau gaunama iš atsinaujinančių šaltinių
Didžiausiai Baltijos šalyse elektros energijos gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“ priklausančios žaliosios elektros energijos vystymo Lietuvoje lyderės – bendrovės „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos teigimu, dabartinė situacija Europoje, kai dėl importuojamų dujų kainos augimo bei jų trūkumo išaugo ir elektros kaina, parodė, kokia svarbi energetinė nepriklausomybė. Savų energetinių šaltinių generavimas ir jų valdymas – ypač aktualus. Dėl to viena svarbiausių rolių neabejotinai tenka vietiniams atsinaujinantiems energetikos šaltiniams, kurių neriekia importuoti.
Pokyčių esama. 2020 m. Lietuvoje naudojant atsinaujinančius išteklius buvo pagaminta apie 3,2 TWh elektros energijos. Tai sudarė beveik trečdalį viso šalies per metus suvartojamos elektros energijos poreikio.
V.Koryzna: Paryžiaus klimato kaitos susitarimas numato, kad energetikos sektorius turi pasikeisti per ateinančius 30 metų, o esminis proveržis – įvykti per ateinančius 10 metų.
„Žvelgiant į platesnį kontekstą ir turint galvoj Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kurio tikslas suvaldyti temperatūros planetoje kilimą ties 1,5ºC riba, o iki 2050 m. pasiekti visiško energijos gamybos ir naudojimo neutralaus poveikio klimatui – energetinė nepriklausomybė svarbi bemaž viso regiono mastu. Dėl to ES inicijuoja pakankamai daug programų bei instrumentų skatinančių CO2 pėdsaką mažinantį vartojimą, įsitraukimą į atsinaujinančios energijos gamybą, žiedinę ekonomiką, pastatų energetinį efektyvumą, transporto sektoriaus elektrifikaciją ir t.t. Taip pat ir šiais metais, balandžio mėn. pristatyta vadinamoji Korporatyvinė tvarumo raportavimo direktyva. Kaip numatyta mūsų šalies Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nuo 2023 iki 2026 m. palaipsniui, tam tikrais etapais visoms įmonėms bus pradėtas taikyti reikalavimas teikti detalius duomenis, susijusius su jų veikloje kylančia tvarumo rizika ir daromu poveikiu žmonėms bei aplinkai. Tai taps vienu pagrindinių veiksnių transformuojant mūsų ekonomiką, kur esminį vaidmenį atliks ir komerciniai bankai, finansuojantys net 2/3 visos ES komercinio sektoriaus plėtros“, – teigia „Enefit“ vadovas.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimas numato, kad energetikos sektorius turi pasikeisti per ateinančius 30 metų, o esminis proveržis – įvykti per ateinančius 10 metų. Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad jau iki 2030 m., beveik pusę Lietuvos sunaudojamos elektros energijos reikės pagaminti naudojant atsinaujinančius išteklius. Nuosekliai augant elektros poreikiui, augs ir iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos poreikis.
Atitinkamai keisis ir bendrovės „Enefit“ veikla. Įmonių grupės „Eesti Energia“ ilgalaikiuose veiklos planuose numatoma iki 2030 m. visiškai nutraukti elektros gamybą iš skalūnų ir pereiti prie elektros gamybos išskirtinai tik iš atsinaujinančių šaltinių. Planuojama, kad vėliausiai iki 2045 m. visa Eesti Energia“ grupei priklausančių bendrovių veikla taps neutrali CO2 atžvilgiu.
Trys kryptys link tikslo – energetinės nepriklausomybės
Tarptautinės kompanijos atliktos studijos „Raida 2050“ autorių prognozėmis, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas nuo dabartinio 11,97 TWh išaugs iki 20 TWh. Tai reiškia, kad elektros energijos poreikis stipriai padidės, todėl potencialas, galimybės ir stimulas tapti energetiškai nepriklausoma šalimi bus vis aktualesnis.
V.Koryzna nurodo 3 pagrindines kryptis, kurios leistų sukurti energetinę nepriklausomybę:
1) toliau palaikyti bei, pasitelkiant ES rėmimo mechanizmus, skatinti privataus ir verslo sektoriaus veiksmus diegiant atsinaujinančios energijos gamybos įrenginius;
2) ieškoti galimybių, kurios leistų sparčiau vystyti stambius atsinaujinančios energetikos projektus, pirmiausia – vėjo energijos jėgaines žemyne ir jūroje;
3) vystyti visas alternatyvias energijos gavybos rūšis bei didinti vartotojų sąmoningumą, pasitelkiant išmaniąsias technologijas valdyti elektros vartojimą.
Situacijos šalyse – skirtingos, bet kryptis link energetinės nepriklausomybės – ta pati
Žaliosios energetikos vystymas yra aktualus visai Europai. Lietuvos situacija šiuo metu panaši kaip ir kaimyninių šalių. Tik Latvijoje dėl tam tikrų su žemės teise susijusių aspektų yra mažiau išvystytas vėjo potencialas, tačiau Latvija yra Europos šalių penketuke pagal turimus hidroenergijos panaudojimo elektros gamybai pajėgumus.
„Atsižvelgiant į turimas ir būsimas jungtis su kitomis šalimis, kurios iš dalies nulemia ir elektros energijos mūsų vartotojams kainas, mums svarbu kokia situacija ne tik Baltijos šalių regione, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje bei Skandinavijos šalyse. Pagal elektros energijos gavybos apimtis iš atsinaujinančių šaltinių Europoje pirmauja Skandinavijos šalys: Islandijoje naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius pagaminama 80 proc. elektros energijos, Norvegijoje – 75 proc., Švedijoje – 35 proc. Mažiausiai elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gaminančios ES šalys – Liuksemburgas, Malta, Olandija, Belgija. Dabartinė situacija ir galimybės pasiekti energetinę nepriklausomybę ateityje Europoje – gana skirtingos, tačiau ES iškelti tikslai ir reikalavimai taikomi visoms ES šalims yra tokie patys ir kryptis, kur link bus vystoma energijos gamyba, visoms šalims – ta pati“, – sako energetikas.
Baltijos jūroje – nuo 700 MW iki 2000 MW vėjo jėgainių parkai
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių proveržiu Lietuva įvardija numatomą 700 MW galingumo vėjo jėgainių parką mūsų šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje.
2023 m. numatoma skelbti šiam projektui realizuoti skirtus viešųjų pirkimų konkursus. Kadangi tarptautinės kompanijos „Enefit Green“ strategija – naudotis visomis galimybėmis vystyti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, tad ir ši galimybė, V.Koryznos nuomone, bus rimtai vertinama.
Jau ir dabar „Enefit“ yra gerokai toliau pažengusi vystant žaliosios energijos pajėgumus Baltijos regione. „Enefit Green“ kartu su pasauline vėjo energetikos kompanija „Ørsted“ Rygos įlankoje planuoja daug galingesnį vėjo jėgainių parką, kurio galingumas siektų 2000 MW, t.y. būtų beveik 3 kartus didesnis nei numatomas Lietuvoje.
Toks vėjo jėgainių parkas per metus būtų pajėgus sugeneruoti iki 7 TW. Palyginimui, – tai sudarytų apie 65 proc. viso Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio.
„Manau, būtent tokio masto projektai gali suteikti impulsą ir padėtų pasiekti lūžio taškus visam energetikos sektoriui ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių vystymui tiek judant žaliojo kurso kryptimi, tiek kuriant energetinę nepriklausomybę, tiek sukuriant įrankius, kurie leistų valdyti elektros energijos kainą, kuri aktuali visiems – ir verslui, ir privatiems klientams“, – teigia „Enefit“ vadovas.
Energetinės priklausomybės kaina
V.Koryznos nuomone, Lietuvoje numatytas 700 MW parkas, priklausomai nuo įdiegtų turbinų galingumo, galėtų sugeneruoti iki 3 TWh elektros energijos per metus. Tai sudarytų apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos metinio poreikio, tad vietos ambicingesniems tikslams dar tikrai yra.
„Jau dabar Energetikos ministerijoje yra svarstymų apie antrąjį panašaus galingumo vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje. Reikėtų tik sparčiau judėti rengiant konkurencingą aplinką užtikrinančią teisinę bazę, bei pasirūpinti visa tokių projektų įgyvendinimui reikalinga infrastruktūra. Tikslingai judėti šia kryptimi reikėtų ne vien dėl įsipareigojimų ES įgyvendinti iškeltus atsinaujinančios energetikos vystymo tikslus, bet ir galvojant apie visų mūsų, čia gyvenančių, dirbančių, vystančių verslą Lietuvos gyventojų perspektyvą, ekonomikos augimo ir socialinės gerovės siekius“, – pabrėžia „Enefit“ vadovas.
Priežasčių, kodėl turime sparčiau pereiti prie elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos ir atsisakyti iškastinio kuro, toli ieškoti nereikia.
„Šiuo metu turime priešingą situaciją tai, kurios siekiame išvengti. Turime rekordines elektros energijos kainas, kurios priklauso nuo dujų importo iš Rusijos ir kurias Rusijos kompanija „Gazprom“ buvo apčiuopiamai sumažinusi. Stingant dujų ir dėl elektros gamybai naudojamo iškastinio kuro (daugiausia – anglies) CO2 kvotų kainos augimo, turime situaciją, kai elektros energijos kaina vartotojams tampa labai aukšta. Tai paveikia ir kitų verslo subjektų sąnaudas – kyla visų prekių bei paslaugų kainos. Tokiu būdu energetinė priklausomybė šiandien nemaloniausiu būdu, bet įtikinamai atskleidžia, koks aktualus energetinės nepriklausomybės siekis“, – paaiškina V.Koryzna.
Saulės energijos jėgainė – galimybė kiekvienam vartotojui prisidėti prie bendro tikslo
„Enefit“ vadovo teigimu, šalies energetinę nepriklausomybę vartotojai pirmiausia pajus per kainodaros pokyčius – kainą, kuri neplonins piniginės. Toks ir yra visų prioritetas.
Kitas svarbus aspektas – gyvensime tvaresnėje aplinkoje.
Deja, šiuo atžvilgiu jau gyvename situacijoje, kurios siekėme išvengti: per 30 m. stebėjimo laikotarpį turėjome karščiausią vasarą, 1ºC pakilo metinė temperatūra, nuo pat 1990 m. stebime daugybę akivaizdžių klimato kaitos sukeltų reiškinių.
Kuo ryžtingiau veiksime mažindami CO2 išmetimą, tuo greičiau pajusime ir tų nepageidautinų, pavojingų reiškinių jei ne mažėjimą, tai bent jau nusistovėjimą, stabilizaciją, o tai itin aktualu pasaulinio klimato kaitos kontekste. Toks yra pagrindinis žaliosios krypties tikslas, Lietuvos atveju, sutampantis ir su energetinės nepriklausomybės tikslu.
„ES šalims sukant energetinės nepriklausomybės ir žaliojo kurso kryptimi, vartotojai taip pat gali būti ne tik pasyvūs stebėtojai ir mokesčių mokėtojai. Galimybės įsirengti saulės jėgaines tampa vis palankesnės ir patrauklesnės. Lietuvoje šiuo metu yra apie 8800 privačių vartotojų ir verslo subjektų, kurie yra ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai. Tai 2,5 karto daugiau nei buvo praėjusių metų pradžioje ir apie 7,5 karto daugiau nei 2019 m. pradžioje. Tempas tikrai geras – svarbu jį išlaikyti“, – apibendrina V.Koryzna.
