„Grėsmė, pirmiausia yra visiško sunaikinimo katastrofos atveju. Po to, kai bus pastatyta elektrinė – ekologinio nuodijimo, pirmiausia, Neris ir gruntiniai vandenys: Vilniaus geriamieji vandenys yra visiškai netoli, niekas negarantuos, kad nebus sąlyčio“, – žurnalistams antradienį sakė V.Landsbergis.
Spaudos konferencijoje, kuri surengta minint katastrofos Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje 30-metį, profesorius įvardijo, jog Baltarusijos ir Rusijos projektu siekiama ir „energetinio užvaldymo“ tikintis, kad aplinkinės valstybės bus priverstos pirkti elektros energiją, jei ji bus pigesnė, nei rinkoje: „Tai bus spaudimas per politines jėgas, per rinkėjus: žiūrėkite, galite gauti pigesnę elektrą, kodėl neimate?“.
Lietuvos sąjūdžio atstovai antradienį taip pat išplatino peticiją, kuria siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir imtis spaudimo, jog Astravo elektrinės statybos būtų stabdomos.
Rezoliucijos autoriai pažymi, kad statoma elektrinė bus viena didžiausių Europoje, joje veiks niekur pasaulyje neišbandyti reaktoriai, be to, ji statoma nesilaikant saugos standartų seismiškai aktyvioje zonoje. Joje europiečiai raginami reikalauti savo valstybių, parlamentų ir ES institucijų, kad jie „taikytų visas įmanomas taikaus poveikio priemones šiai statybai sustabdyti“.
„Reikalaujame, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma, nes tai pažeidžia mūsų teisę į gyvybę ir švarią aplinką“, – nurodoma peticijoje.
Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas konservatorius Andrius Tučkus teigia, kad dokumentą nuo antradienio bus galima pasirašyti internete, akciją ketinama tęsti iki rudens ir tikimasi, kad pasirašys „bent milijonas žmonių“.
„Su ta peticija kreipsimės į Europos Sąjungos vadovybę, kad būtų imtasi sankcijų, stoti vieningu frontu“, – sakė A.Tučkus.
Anot jo, dokumentą bus siūloma pasirašyti Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos piliečiams. Pasak A.Tučkaus, iniciatyva jau sulaukė neformalaus kai kurių Lenkijos valdančiųjų partijų palaikymo.
V.Landsbergis taip pat pažymėjo, kad Astrave viešėjusi Lietuvos delegacija „negavo jokios informacijos“ apie elektrinės saugumą, nes išgirdo, kad tai yra „valstybės paslaptis“. Baltarusijos veiksmus kviečiant žurnalistus, mokslininkus ir kitus atstovus iš Vakarų jis vertino kaip parodomuosius, kaip ir kelerius metus užsitęsusį bei nevaisingą Lietuvos susirašinėjimą su Baltarusija, įtraukiant Europos Komisiją (EK).
Anot Sąjūdžio garbės pirmininko, elektrinės statyboms buvo „sąmoningai pasirinkta pati blogiausia vieta“ tiek žmonių saugumo, tiek ekologiniu ir psichologiniu požiūriu, o dar vienas galimas pasirinkimo veiksnys, jo nuomone, yra siekis, kad Lietuvą aplenktų investicijos.
Jis taip pat sako, kad Astravo elektrinės problema yra aktuali Vilniaus krašto lenkams, todėl jiems atstovaujančią Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ragino „neužimti prorusiškos pozicijos“.
„Pirmieji žmonės, ant kurių tas kirvis pakabintas, yra Lietuvos lenkai. Tai štai, jie turi savo politinę organizaciją, kuri skelbia, kad gina interesus. Manau, kad jie neturėtų užimti Rusiškos pozicijos „tegu ta Lietuva žūsta su visais mumis“ (...). Manau, kad partija tikrai turėtų prisidėti, Lenkų rinkimų akcija, tuo labiau, kad ten yra nemažai politiškai galvojančių kitaip, norinčių gyventi solidariai su Lietuva“, – sakė profesorius.
Jo nuomone, Seime svarstomų dviejų rezoliucijų dėl Astravo nepakanka, nes jas, be konservatorių, palaiko tik dvi valdančiosios partijos – „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Jis sutiko, kad nuo peticijos iki tol, kol Europos Sąjunga (ES) priimtų įpareigojantį dokumentą yra „ilgas kelias“, kartu jis svarstė, kad tai suteiktų papildomų svertų ES tęsiant sankcijas Rusijai ar taikant naujas.
„Europa pirmiausia turi savo priemones, kurios ir dabar veikia, dėl Rusijos agresijos prieš kaimynus, ir tai yra skausmingos priemonės, nors ES ir nesiunčia ginklų Ukrainai, kad ji gintųsi, bet prispaudžia Rusijos galimybes finansuoti tą karą (...). Galima ir didinti sankcijas, mažų mažiausiai, neatšaukti“, – minėjo jis.
