Europos diplomatai parengė pranešimą, kuriuo siūloma, jog Vengrija būtų laikinai atleista nuo draudimo importuoti rusišką naftą. Tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas per dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje.
V.Orbanas patvirtino, kad pagal pateiktą pasiūlymą sankcijos nebūtų taikomos Rusijos naftai į ES ir Vengriją atkelkiaujančiai vamzdynais, o ne jūra.
„Vengrijai tai yra geras sprendinys, tai reiškia, kad Vengrijos ekonomika nesulauks atominės bombos“, – sakė premjeras. Tačiau jis perspėjo, kad to nepakaks naftos tiekimo garantijoms užtikrinti.
„Mums kyla problemų, kas bus tuo atveju, jei kažkas atsitiks su naftotiekiu, tiekiančiu Rusijos naftą – apie tai kalba ukrainiečiai ir kiti“, – sakė jis.
„Jeigu rusiška nafta nebūtų tiekiama vamzdynu, mes turėtume turėti teisę gauti naftą jūra ir atsigabenti jos iš kitur – tai garantija, kurios mums reikia“, – kalbėjo V.Orbanas.
Vis dėlto V.Orbanas žurnalistams sakė: „Nėra visiškai jokio susitarimo.“ Kita vertus, jis negrasino vetuoti susitikimo lyderių ruošiamo pareiškimo. Premjeras taip pat sakė, kad galutinai sankcijų paketą suderinti turi Europos Komisija.
Derybos dėl „išimčių“
Naujausias ES sankcijų Maskvai paketas buvo pasiūlytas dar gegužės 4 dieną, tačiau jį atmetė V.Orbanas, kuris prieš Maskvai pasiunčiant pajėgas į Ukrainą buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Jis įrodinėjo, kad naftos embargas būtų „atominė bomba“ Vengrijos ekonomikai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žurnalistams atsargiai sakė, kad prie susitarimo su V.Orbanu artėjama, bet kiti abejojo, ar Vengrijos lyderis jau yra pasiruošęs žengti šį žingsnį.
„Nemanau, kad pasieksime susitarimą šiandien“, – per vieną politinį susitikimą, surengtą prieš Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje, sakė Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Aišku, vyks diskusijos, bet visi turi būti toje pačioje pusėje“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad sprendinio nesitiki iki ES viršūnių susitikimo birželio pabaigoje.
Kad būtų įvestos sankcijos, tam turi pritarti visos 27 ES narės, o likus kelioms valandoms iki viršūnių susitikimo pirmadienį pradžios ambasadoriams susitarti nepavyko.
Vienas Bendrijos aukšto rango diplomatas sakė, kad bet kokia nesėkmė siekiant susitarimo dėl sankcijų būtų opus dalykas, turint omenyje ir tai, kad į ES viršūnių susitikimą vaizdo ryšiu turi kreiptis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak vieno ES pareigūno, lyderiai bet kokiu atveju bandys siekti „politinio susitarimo“ dėl rusiškos naftos embargo, o išimtys konkrečioms šalims turėtų suplanuotos „kaip įmanoma greičiau“.
„Orbano triukai“
Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ importuoja 65 proc. jai reikalingos naftos ir drauge su Slovakija bei Čekija prašo importo draudimo išimties.
Diplomatai sakė, kad atitinkamoms šalims embargo įvedimas buvo atidėtas dvejiems metams, bet Budapeštas nori mažiausiai ketverių metų ir beveik 800 mln. eurų europinio finansavimo naftos perdirbimo gamykloms adaptuoti.
„Juntamas gana didelis palaikymas Vengrijai dėl apsirūpinimo nafta problemų, ir tai puiku, nepaisant Orbano triukų“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vienas ES diplomatas.
Naujausiu kompromisiniu sprendimu numatoma „kol kas“ taikyti embargo išimtį naftotiekiui „Družba“ ir sankcijas įvesti tik naftai, gabenamai į ES tanklaiviais. Laivais gabenama nafta sudaro du trečdalius Bendrijos gaunamos rusiškos naftos kiekio.
„ES Taryba siekia šiandien pasiekti politinį susitarimą dėl rusiškos naftos embargo“, – vienas ES pareigūnas sakė žurnalistams, turėdamas galvoje viršūnių susitikimą.
„Bus suteikta kai kurių laikinų išimčių, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą tam tikroms valstybėms narėms, – pridūrė jis. – Taryba sugrįš prie šių išimčių kaip galima greičiau.“
Vengrija blokuoja rusiškos naftos embargą V.Orbanui neseniai užtikrintai laimėjus rinkimus ir pradėjus savo ketvirtą kadenciją. Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina oficialius nerimo dėl rusiškos naftos draudimo pareiškimus.
Padėtį komplikuoja faktas, kad Briuselis dar nėra patvirtinęs paramos Budapeštui iš 800 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tęsiantis Bendrijos nesutarimams su Vengrija dėl teisinės valstybės principų laikymosi ir žmogaus teisių.
Vienas aukšto rango diplomatas perspėjo, kad kai kurie lyderiai kaltino derybininkus, kad stengdamiesi įkalbėti V. Orbaną jie nuėjo per toli.
Klausimas dėl ES atsako į Rusijos agresiją Ukrainoje kai kurioms Bendrijos narėms visuomet būna „emocingas“ ir bus „vienas opiausių“ per šį viršūnių susitikimą, pridūrė diplomatas.
