Pasak parlamento vadovo, Baltarusija neužtikrina žadėto skaidrumo ir faktas, kad Europos parlamento nariai nebuvo įsileisti į šalį, kelia didelį nerimą.
„AE Astrave saugumas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) rūpestis. Faktas, kad Baltarusija dėl neįvardintų „administracinių priežasčių“ neįsileido Europos parlamento narių, kelia didelį nerimą. AE projektas kelia kritinių grėsmių kaimyninėms ES valstybėms dėl branduolinės saugos ir aplinkosaugos, sukuria nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje. Turi būti nusiųstas aiškus signalas, kad elektra, kuri yra gaminama, pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos reglamentus, saugumą ir tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, nebus priimta ES“, – sako V.Pranckietis.
Vokiečių europarlamentarė R.Harms kartu su Lietuvai Europos Parlamente atstovaujančiais Petru Auštrevičiumi, Algirdu Saudargu, Broniumi Rope planavo apsilankyti Baltarusijoje balandžio 20 d. Vizito metu buvo numatyta susitikti su vykdomosios valdžios atstovais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, aplankyti atominės elektrinės Astrave aikštelę. Po vizito Baltarusijoje buvo planuojama surengti susitikimus Lietuvoje. Tačiau Baltarusija Europos Parlamento narių neįsileido.
„Mes toliau atkakliai stengiamės atkreipti visų dėmesį į tai, kad aikštelės parinkimas ir jos tinkamumas AE statyboms iki šiol nėra pagrįstas, tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas neužbaigtas, o Lietuvos visuomenė nesupažindinta su šio objekto poveikiu jų sveikatai. Manome, kad Baltarusija turi sustabdyti Astravo AE statybos darbus ir tęsti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą pagal Espo Konvenciją, įsileisti tarptautinę Astravo AE projekto statybų priežiūros komisiją, nedelsiant surengti TATENA pilnos apimties specializuotą aikštelių vertinimo SEED misiją, atlikti išsamius Astravo AE projekto rizikos ir atsparumo vertinimo testus“, – sako Seimo Pirmininkas.
Birželio 13–16 d. Minske vyks Espo Konvencijos šalių susitikimas, kurio metu bus toliau svarstoma Astravo AE byla. „Europos parlamento narių aktyvus įsitraukimas į Astravo AE klausimo nagrinėjimą Espo konvencijos kontekste labai svariai prisidėtų prie to, kad tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai būtų ne vien tik deklaracijos, bet ir realiai veikiančios taisyklės įgyvendinant branduolinės energetikos projektus“, – sako V.Pranckietis.
Seimas ketvirtadienį priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.
R.Harms balandžio 21 d. taip pat dalyvaus Seime vyksiančioje diskusijoje „Astravo AE: ar dar galime sustabdyti projektą? ES, Lietuvos ir Baltarusijos požiūris“. R. Harms – EP delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje pirmininkė, aktyvi Ukrainos rėmėja.
Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (dar žinoma kaip Espo konvencija) yra tarptautinė sutartis, priimta 1991 m. Espe, Suomijoje ir įsigaliojusi 1997 m. rugsėjo 10 d. Tai pirmasis daugiašalis susitarimas, pateikiantis detalias tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo taisykles ir jų procedūrinius reikalavimus.
