Pirmuoju žingsniu tapo dalinė didžiausio šalies naftos koncerno „Rosneft“ privatizacija. Po kelis mėnesius trukusių intrigų, naktį į gruodžio 8 d. paaiškėjo, kad „Rosneft“ 19,5 proc. savo akcijų parduos Šveicarijos kompanijai „Glencore“ ir Katarui. Už sandorį gauti 10,5 mlrd. Eur leis Rusijos biudžeto deficitą išlaikyti 3,7 proc. BVP ribose.
Maža to, V.Putinas ne tik palaikė privatizacijos idėją, bet ir susitarė dėl to, kad Maskva pirmą kartą palaikytų OPEC sprendimą mažinti naftos gavybos apimtis.
Pirmąjį ateinančių metų pusmetį Rusija, esanti didžiausia naftą išgaunanti valstybė nepriklausanti OPEC, per dieną išgaus 300 tūkst. barelių „juodojo aukso“ per dieną mažiau. Visas OPEC kartelis naftos gavybą per dieną sumažins 1,2 milijono barelių.
Pastaruoju metu naftos gavyba Rusijoje sudarė rekordinius 11,2 mln. barelių per parą. Kaip pažymi Rusijos atstovai, susitarimą su OPEC asmeniškai smarkiai palaikė pats V.Putinas.
Nuo gruodžio pradžios „Brent“ naftos kaina ūgtelėjo daugiau nei 15 proc. iki 55 dolerių už barelį ribos.
Investicinio banko „Goldman Sachs“ skaičiavimais, būtent tokios kainos derėtų ir tikėtis vidutinės trukmės laikotarpiu. Maža tuo, trumpuoju laikotarpiu kaina gali išaugti ir iki 60 dolerių, o tokia kaina dar visai neseniai buvo sunkiai įsivaizduojama.
Rusijos finansų ministerijos ir investicinių bankų skaičiavimais, naftos barelio kainai esant ties 55 dolerių riba, šalies biudžetas ateinančiais metais iš naftos ir dujų sektoriaus galėtų gauti papildomus 18 mlrd. Eur.
Svarbu nepamiršti ir to, kad ateinančių metų biudžetą Rusija formavo skaičiuodama, kad barelis laikysis ties 40 dolerių. Maskva bijojo, kad nesant susitarimui su OPEC naftos kaina galėtų kristi ir dar žemiau, o to Kremlius, likus metams iki prezidento rinkimų, nori mažiausiai.