„Komisijoje sakiau, kad mes turime užtikrinti, kad visos trys Baltijos valstybės judėtų kuo greičiau sinchronizacijos keliu ir kažkokie barjerai, kurie, aš manau, yra pakankamai nesunkiai išsprendžiami, turėtų būti išspręsti. Labai norėtųsi panašaus susitelkimo ir iš Latvijos bei Estijos pusės“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys V.Sinkevičius.
„Manau, kad tai (sinchronizuotis 2024 metais – BNS) tikrai yra realu. (...) Tai, ką aš matau ant popieriaus, tas problemas dėl pirkimų, tiekėjų – jos visos yra tikrai išsprendžiamos. Tam pirmiausia reikalinga politinė valia ir sunkus darbas. Norėčiau tikėti, kad visos trys Baltijos valstybės tai padarys, ir tai bus dar viena gysla, kurią mes nukirpsime ir būsime dar labiau nepriklausomi“, – pridūrė eurokomisaras.
V.Sinkevičius teigė besitikintis, jog EK dės visas pastangas, kad Baltijos šalių sinchronizavimas būtų užbaigtas kuo greičiau.
„Mes turime Komisijos narę, kuri yra iš Estijos (už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson – BNS), ir aš tikiu, kad ji taip pat gali kalbėtis tiek su Latvijos, tiek Estijos, tiek Lietuvos vyriausybėmis užtikrinant bendrą darbą“, – teigė V.Sinkevičius, atsakydamas į klausimą, kaip Komisija galėtų prisidėti sprendžiant Baltijos šalių nesutarimus dėl terminų.
Sinchronizaciją su Vakarų Europa Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau dėl greitesnio proceso dvejoja Latvija ir Estija. Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir EK susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.
Už energetiką atsakingos Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos teigia, jog dėl greitesnės sinchronizacijos spręs po to, kai gegužės pabaigoje bus pristatyti šiuo metu atliekamų techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros įvykus sinchronizacijai – studijų rezultatai.
Vis dėlto Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys vylėsi, jog praėjusį šeštadienį atliktas šalies izoliuoto darbo bandymas, kurio metu šalies tinklas 10 valandų buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos, taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai siekiant pagreitinto Baltijos šalių tinklų sinchronizavimo su Vakarais.
Lietuvos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams.
