„Dujos nėra silpnoji Lietuvos vieta, kalbant apie SGD (suskystintųjų gamtinių dujų – BNS) terminalą. Bet Lietuvoje didelė problema yra priklausomybė nuo elektros. Šiuo atveju sinchronizacija privalo būti įgyvendinama kuo sparčiau, nes tai yra didžiausia Lietuvos problema“, – BNS antradienį sakė V.Sinkevičius.
Taip jis kalbėjo Europos Komisijai pasiūlius priemones, kuriomis tikimasi iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Pasak eurokomisaro, EK iškeltą tikslą numatoma pasiekti dujas įsigyjant iš alternatyvių rinkų, taip pat kuo sparčiau pereinant nuo iškastinio kuro prie alternatyvių energijos šaltinių.
„Pirmiausia, be jokios abejonės, kad rusiškų dujų Europos Sąjungos rinkoje turi nelikti kuo greičiau. Tačiau tai turi įvykti užtikrinant energetinės sistemos stabilumą, adekvačias kainas vartotojams ir tuo pačiu įgyvendinant klimato kaitos tikslus“, – sakė V.Sinkevičius.
Eurokomisaras sako, kad silpniausia vieta pereinant prie alternatyvių dujų importo šaltinių yra infrastruktūra, o konkrečiai – galimybės priimti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinius.
V.Sinkevičiaus teigimu, kalbama apie tokias dujų importo kryptis, kaip JAV ar Kataras, iš kurių būtų gabenami SGD kroviniai, taip pat Azerbaidžanas, Alžyras ir Norvegija, iš kurių dujos Europą pasiektų dujotiekiais. Tačiau, jo teigimu, taip būtų galima gauti tik pusę ES reikalingo dujų kiekio.
„Šioje vietoje svarbiausia yra, kad būtų iš kur tas dujas atsivežti ir tai nėra paprasta. Priklausomybė nuo Rusijos yra per 155 milijardų kubinių metrų. Dabar, kai mes kalbame apie alternatyvą iš JAV ir Kataro, suskystintų dujų iš ten galėtų būti apie 50 milijardų. Azerbaidžanas, Alžyras, Norvegija – galėtų būti dar 10 milijardų. Pritaikius vienokius ar kitokius sprendimus iš tų šalių papildomai galbūt dar 10 milijardų kubinių metrų“, – teigė V.Sinkevičius.
„Tai mūsų skaičiavimuose yra tik pusė reikiamo kiekio, kita dalis, be jokios abejonės, turėtų būti padengta tiek energetinio efektyvumo sprendimais (...), tiek galų gale ir kalbant apie biometano gamybą ir panašiai“, – pridūrė jis.
Pasak eurokomisaro, taip pat numatoma nustatyti dujų saugyklų kvotą, kad jos iki spalio 1 dienos visoje Europos Sąjungoje būtų užpildytos iki 90 procentų.
„Komisija yra pasiruošusi padėti užpildyti saugyklas šalims narėms, pavyzdžiui, vykdydama bendrus pirkimus, rinkdama užsakymus, derindama tiekimą, tai tas yra numatyta“, – sakė V.Sinkevičius.
Jo teigimu, apie konkrečias pinigų sumas, kurios padėtų mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, kol kas nekalbama.
„Tos investicijos, kurios yra numatytos, jos nesikeis. Kalbant apie konkrečias kainas, jų nėra nurodyta, nes mes kalbame apie dujų pirkimus, kuriuos mes šiaip pirktume iš Rusijos rinkos. Tai tam kažkokių papildomų investicijų nereikės. Dabartinė jau esanti dujų kaina rinkoje yra pakankamai brangi“, – teigė eurokomisaras.
V.Sinkevičius tikisi, kad EK pasiūlymui, kuriam dar reikės šalių narių bei Europarlamento pritarimo, bus pritarta kuo greičiau.
„Mes kalbame apie kitą šildymo sezoną ir pasirengimą kitam šildymo sezonui. Šitie pokyčiai privalo būti įgyvendinti kuo anksčiau iki ateinančio šildymo sezono“, – sakė eurokomisaras.
Antradienį popiet EK paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų paversti Bendriją visiškai nepriklausomą nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.
Taip pat EK siūlo teisiškai įtvirtinti prievolę iki spalio 1 dienos 90 proc. užpildyti gamtinių dujų saugyklas.
