Šioje publikacijoje rašoma, kad I.Sečinas nepanašus į žmogų, kuris dažnai prašo paramos – atvirkščiai, jis sudaręs, tvirto, valdingo verslininko įvaizdį, jis vadinamas vienu artimiausių V.Putino aplinkos žmogumi. Tačiau panašu, kad dabar jis neturi kitos išeities – Vakarų sankcijos tapo rimta grėsme koncernui. Jis Kremliaus prašo 31 mlrd. eurų paramos – tiek metų viduryje siekė „Rosneft“ įsiskolinimai. I.Sečinas siekia, kad Rusijos valstybinis fondas įsigytų įmonės akcijų.
Nors I.Sečinas yra itin artimas V.Putinui žmogus, kažin ar Dmitrijus Medvedevas sutiks su šiuo pasiūlymu, nes didžioji dalis valstybinio fondo pinigų jau investuota, o šaltiniai Rusijos vyriausybėje tokius planus apibūdino kaip beprotiškus.
„Rosneft“ tapo Europos ir JAV sankcijų auka – šiai kompanijai dabar beveik neįmanoma rasti investicijų Vakaruose
„Rosneft“ tapo Europos ir JAV sankcijų auka – šiai kompanijai dabar beveik neįmanoma rasti investicijų Vakaruose, ir ji papuolė į uždarą ratą: jeigu jos finansavimas pabrangs, ji galės mažiau investuoti pinigų į naujų telkinių įsisavinimą, taigi ji išgaus mažiau naftos, dėl to gaus vis mažiau pajamų. „Šis pavyzdys rodo, kaip sankcijos gali veikti finansų rinkoje, – sako Ekonomikos ir politikos fondo atstovė Margaret Klein. – Sankcijos visų pirma palies gavybos pramonę, nes ten investicijos yra itin didelės. Naujų naftos telkinių įsisavinimas tokiomis ekstremaliomis sąlygomis kaip Arktyje reikalauja milžiniškų pinigų“.
Abejonių kelia ir naujas bendras „Rosneft“ projektas su amerikiečių kompanija „ExxonMobil“ – jie ketina išgauti apie 3,5 mlrd. tonų naftos ir apie 11 trilijonų kubinių metrų dujų, tačiau tam reikia vakarietiškų tyrimų technologijų, šioje vietoje sankcijos irgi kiša koją Rusijos bendrovei. Tiesa, kol kas šio bendro projekto sankcijos tiesiogiai nepalietė ir dėl to Vakarai sulaukė nemažai kritikos, tačiau ateitis atrodo miglota.
Beje, šis projektas nėra vienintelis energetikos srityje, kur Maskva dirba kartu su Vakarų kompanijomis. Maskva siekia atlikti gamtos išteklių tyrimus Arktyje kartu su Norvegijos kompanija „Statoil“, ir britų kompanijos „British Petroleum“ dalis rusų koncerne sudaro 19,75 proc., tai įvardinama kaip viena priežasčių, dėl ko Didžiosios Britanijos vyriausybė gana atsargiai kalba apie naujas sankcijas Rusijai.
Kai kurios kompanijos, tokios kaip bankai „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, „Roselchozbank“ jau kreipėsi dėl pagalbos į Rusijos vyriausybę, tačiau ekspertai mano, kad ateityje jų vis daugės, visų pirma tai bus energetikos kompanijos, kurių veiklą paralyžiuoja draudimas imti kreditus Vakaruose.
„Pagrindiniai šios srities žaidėjai turbūt išgyvens šioje sudėtingoje situacijoje, tačiau kai kurios vidutinės ar mažos
kompanijos susidurs su didelėmis problemomis“, – sako ekspertas, kuris konsultuoja Vokietijos vyriausybę dėl verslo reikalų Rusijoje. „Rosneft“ dar nebyra, tačiau padėtis jau tampa sudėtinga.
O iki šiol kompanijai sekėsi itin gerai – jos pelnas išaugo penkis kartus, praėjusį ketvirtį „Rosneft“ uždirbo apie 3,65 mlrd. eurų, ji tapo įmone, su kuria gali varžytis nebent „Gazprom“. Tokia padėtis I.Sečinui leido susirasti draugų visame pasaulyje, kurių paramos dabar, matyt, ir teks ieškoti. Anksčiau Kinija jau ne kartą suteikė koncernui paskolų, kurių reikėjo „Rosneft“ plėtrai, ir santykiai su Kinija turėtų kiek raminti I.Sečiną – į šią šalį koncernas kasmet tiekia apie 15 mln. tonų naftos, kontrakto trukmė – 20 metų.
