„LitPol Link“ ir „NordBalt“ pirmadienį iškilmingai inauguruotos Valdovų rūmuose. Jos pirmą kartą istorijoje sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europos elektros tinklais, atvers priėjimą prie energetikos ištekliais turtingų elektros rinkų.
„Ar tikrai toks svarbus ir didingas šis įvykis? Turbūt galime atsakyti, kad taip. (…) Demonstruojame ir šalies politinę brandą. Viena Vyriausybė sugebėjo priimti sprendimus dėl šių jungčių, kita, net ir kovodama kartais su partijos vidine rezistencija, sugebėjo užbaigti projektus“, – pirmadienį Valdovų rūmuose kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, tokio masto projektai rodo, kad valstybės geba tarpusavyje bendradarbiauti, bendradarbiavimas yra kokybiškas, paremtas supratimu ir pasitikėjimu.
„Baltijos, Šiaurės ir Vidurio Europos valstybės dar niekada nebuvo taip glaudžiai susijusios. Bendra sėkmė rodo visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu įgyvendinti strateginius objektus“, – kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Jis pabrėžė, kad jungtys atpigins elektrą ir padės sutaupyti.
„Tapome istorinio įvykio liudininkais. Atgavus nepriklausomybę, turėjo praeiti dar ketvirtis amžiaus, ko elektros jungtimis sujungėme Lietuvos ir kaimyninių valstybių elektros sistemas. Tai vienas esminių žingsnių nuosekliai stiprinant energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo premjeras. Jis aiškino, kad būtina tiesti ir antrąją elektros jungtį su Lenkija.
Tuo metu Estijos premjeras Taavis Roivas pabrėžė šių jungčių naudą vartotojams.
„Priklausomybė nuo vieno tiekėjo niekada nėra gerai. Kuo didesnė rinka, tuo daugiau alternatyvų, tuo geriau vartotojams. Kai turi didesnę rinką, visada gali būti tikras, kad kaina bus pati geriausia“, – kalbėjo Estijos ministras pirmininkas.
Laukia dar vienas svarbus projektas
Energetikos ministras Rokas Masiulis taip pat aiškino, kad jungčių nauda yra ne tik geopolitinė – ją pajus ir elektros vartotojai. Jis taip pat pabrėžė, kad Baltijos valstybių laukia dar vienas svarbus projektas.
„Šie metai Lietuvai prasidėjo simboliškai – laikėme metų pradžioje euro banknotus. O kas ant jų pavaizduota? Tiltai. Tuo metu Klaipėdoje pradėjo veikti terminalas. Baigiame metus taip pat simboliškai – atidarome du elektros tiltus.
Ne paslaptis, kad jungčių statyba kėlė rimtų sunkumų. Buvo abejojančių projektų sėkme. Bet kol kažkas abejojo, mes dirbome. Dabar turime galvoti apie kitus iššūkius. Liko labai svarbus žingsnis – sinchronizacija“, – sakė R.Masiulis.
Iki šiol neaišku, kaip vyks sinchronizacija su Vakarais. Aišku tik tiek, kad projektas bus brangus. 800 mln. eurų – tokią preliminarią kainą įvardija Europos Komisijos specialistai.
„Tai yra nepaprastai sudėtingas projektas. Jį labai sunku pagrįsti ekonomiškai. Pasakyti, kad reikia išleisti 800 mln. eurų, kad niekas nepasikeistų... Nėra aiškaus tikslo, kad reikia tą staigiai padaryti. Derybos su Rusija nebus lengvos. Didelė problema yra kaštai“, – žurnalistams yra sakęs Albinas Zananavičius, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Sinchronizacijai, kaip pirmadienį pranešė premjeras, bus prašoma Europos Komisijos paramos.
Kiek pigs elektra?
„Matome savo 25 metų kelią, kai buvome šantažuojami didžiausiomis kainomis už elektros energiją, už dujas. Ir todėl sugebėjome ir patys, ir kartu su savo kaimynais, ir Europos Sąjunga nuspręsti, kad energetinės salos visų Baltijos šalių yra labai blogai, nes tai ne tik nestiprina, o atvirkščiai, pakerta politinį saugumą ir ekonominį saugumą, ir nepriklausomybę. Todėl tai, kad po SGD terminalo praeitą gruodį po metų atidarome jungtis su Švedija ir Lenkija, be jokios abejonės, tai ne tik mūsų, bet ir visos Europos strateginis pasiekimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jungtys su Švedija ir Lenkija – tarsi dar viena Lietuvos nepriklausomybės šventė
Šie energetikos projektai turi ne tik geopolitinę reikšmę – politikų teigimu, jie atpigins elektros energiją vartotojams.
Energetikos ministras Rokas Masiulis skaičiuoja, kad elektra galėtų atpigti maždaug 7 proc.
„Šiuo metu Skandinavijoje, taip pat ir toje Švedijos zonoje, su kuria susijungsime kabeliu, elektros energija yra pigesnė negu Lietuvoje. Planuojame, kad sujungus mūsų sistemas su šiuo kabeliu bei įgyvendinant tas reformas, kurias darome Lietuvoje, atsisakydami priverstinės remtinos elektros gamybos termofikacinėse elektrinėse, lauksime, kad iki 7 proc. galėtų atpigti elektros energija“, – spalį yra sakęs R.Masiulis.
Didmeninėje rinkoje, sakė jis, elektra turėtų pigti daugiau nei 10 proc., tačiau pora procentų bus prarasta dėl atsinaujinančių išteklių plėtros.
Pirmadienį po inauguracijos ceremonijos jis kalbėjo, kad elektra pigs 4-7 proc.
Kadangi šiuo metu Švedijoje elektra yra pigesnė, ji tekės iš Švedijos į Lietuvą, o ne atvirkščiai. Tuo metu Lenkijoje elektra kartais būna pigesnė, o kartais – brangesnė, todėl tikėtina, kad elektra tekės tiek iš Lietuvos į Lenkiją, tiek iš Lenkijos į Lietuvą.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai, primena BNS. 370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.
