Pasak jų, priėmus pataisas fiksuotos kainos planai nebetektų prasmės. Vis dėlto jie neatmeta, kad naudotųsi galimybe vienašališkai sumažinti kainas, tačiau tai būtų daroma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, vartotojų bei konkurentų veiksmus.
Tiekėjai, be to, teigia, kad įpareigojimas siūlyti standartines 12-kos bei 24 mėnesių sutartis apribotų jų galimybes vystyti naujus saulės ir vėjo parkus.
Bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad Seimui priėmus pataisas fiksuotos kainos planai nebetektų prasmės.
„Seimas, (Energetikos – BNS) ministerija nori, kad visais atvejais rinkoje sumažėjus kainai tiekėjas sumažintų kainas visai savo klientų bazei. Bet tokiu atveju nebelieka jokios logikos (fiksuotoms sutartims – BNS). Jeigu visais atvejais nukritus rinkos kainoms mes turėsime sumažinti kainas klientams, reiškia, kad mes nebegalime naudoti hedginimo instrumento – apsidrausti nuo kainų svyravimo“, – BNS teigė V.Koryzna.
„Tai reiškia, kad išvis nebelieka fiksuotos kainos kontraktų, kad rinką privedame prie to, kad lieka tik biržos kaina arba labai trumpalaikiai fiksuotos kainos planai“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas.
„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga pastebėjo, kad galimybė mažinant kainas klientams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas gali atverti kelius tiekėjams mainais už mažesnę kainą keisti sutarties terminus bei kitas sąlygas.
„Pavyzdžiui, mainais į mažesnę kainą pritaikyti ženkliai ilgesnį sutarties laikotarpį arba pridėti nuolaidas, kurias reikėtų grąžinti, jeigu klientas nutraukia sutartį anksčiau laiko, nors tokių jis gal prieš tai išvis neturėjo. O gal toks sutarties pakeitimas gali būti naudingas ir tiekėjui? Pavyzdžiui, klientas turi septynerių metų sutartį labai gera kaina, kuria džiaugiasi, bet tiekėjas nusprendžia pakeisti sutartį, pritaikyti mažesnę kainą, tik labai trumpam periodui, tarkime, trejiems mėnesiams“, – komentare BNS teigė M.Giga.
Pasak jo, pagal dabartinį įstatymą, jei tiekėjas vienašališkai nori keisti bet kokias sutarties sąlygas, – šiuo atveju užfiksuotą elektros kainą, apie tai jis klientą privalo informuoti prieš 30 dienų.
„Energetikoje mėnuo yra labai daug, nes per tiek laiko elektros kaina visoje rinkoje gali pasikeisti kardinaliai, todėl tai, kokią kainą mes siūlome dabar, nereiškia, kad tokią pačią ją siūlysime ir po mėnesio“, – kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Elektros tiekėjų atstovai neatmetė, kad jie naudotųsi įstatymo suteikta galimybe vienašališkai sumažinti elektros kainas, tačiau tai, pasak jų, būtų daroma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, vartotojų bei konkurentų veiksmus.
„Jeigu šis pakeitimas sudarys galimybę esant mažoms kainoms tiesiog atpiginti planus, o tiekėjai naudosis šia galimybe, vartotojams, žinoma, tik geriau“, – BNS teigė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.
„Vertindami visas planų keitimo aktualijas, būtume linkę pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kiek ir kada, turėtume įsivertinti įmonės viduje“, – pridūrė jis.
Apribotų galimybes vystyti naujus gamybos pajėgumus
Projektu siūlant įpareigoti elektros tiekėjus siūlyti 12 bei 24 mėnesių trukmės sutartis „Elektrum Lietuvos“ vadovas M.Giga įžvelgia bandymus grįžti prie reguliuojamos elektros rinkos.
„Bandymas standartizuoti produktus ir sutartis taip pat atrodo kaip būdas grįžti prie reguliuojamos rinkos – tik ne su vienu, o daug reguliuojamų tiekėjų. Svarbu suprasti, kad kiekvienas tiekėjas turi skirtingus veiklos, kainų formavimo ar rizikos tolerancijos standartus. Pagal tai ir kuriami produktai, kainos ir sutartys“, – BNS teigė M.Giga.
„Kodėl siūlomas būtent 12 ir 24 mėnesių kainos fiksavimas? Ar tam yra kažkoks finansinis ar kitoks logiškas pagrindimas? Juk nėra kažkokios didmeninės rinkos, kur visi tiekėjai perka 24 mėnesių sutartis viena didmenine kaina ir prisidėję savo maržą pardavinėja galutiniam vartotojui“, – teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
M.Gigos teigimu, tokia prievolė iš rinkos gali eliminuoti tik su biržos kainomis susietus planus siūlančius rinkos dalyvius.
Institucijų bandymus grįžti prie elektros rinkos reguliavimo įžvelgia ir „Enefit“ vadovas V.Koryzna. Jo teigimu, įpareigojimas privalomai siūlyti planus konkretiems laikotarpiams įmonės darbo neapsunkintų, tačiau nebeliktų motyvacijos siūlyti ilgesnio laikotarpio planus – tai, pasak, V.Koryznos, apribotų įmonės galimybes vystyti naujus gamybos pajėgumus.
Pasak jo, „Enefit“ šiuo metu svarsto atsisakyti plano „superžalias“, kurį pasirinkusiems ir 72 mėnesių fiksuotos kainos sutartį sudariusiems klientams elektra tiekiama iš įmonės vėjo jėgainių Lietuvoje.
„Norima, kad visų tiekėjų siūlymai būtų kiek įmanoma suvienodinti. Tai dar viena komponentė – vietoj to, kad tiekėjai ieškotų, ko labiausiai reikia rinkai, kokios trukmės ir kainodaros planai turi didžiausią potencialą pagal kiekvienos kompanijos pasirinktus rizikos valdymo, kainodaros (instrumentus – BNS) (...) tokios motyvacijos nebelieka“, – teigė V.Koryzna.
„Jeigu klientai iki šiol galėjo sudarydami sutartį tiesiogiai įtakoti naujų vėjo parkų atsiradimą, panašu, kad ministerijai tokių opcijų nebereikia“, – pridūrė jis.
„Mes nutraukti savo įsipareigojimų (vėjo parkų – BNS) vystytojams niekaip negalime, nes mes esame įsipareigoję iš jų supirkti tą vėjo elektrą dešimt metų ir ilgiau. (...) Tai reiškia, visą riziką ir nuostolius turime sugerti mes“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Elektros energetikos įstatymo pataisų, numatančių nepriklausomiems elektros tiekėjams galimybę nuo birželio vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams – apie tokį ketinimą tiekėjai turės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie privalės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.
Be to, Seimas spręs, ar įpareigoti tiekėjus pasiūlyti žmonėms 12 bei 24 mėnesių trukmės sutartis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius yra sakęs, kad šiuo metu už elektrą permoka apie pusė milijono vartotojų, nes jie patys nesikreipia dėl tarifų sumažinimo, o bendrovės dėl to nesuinteresuotos.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pataisas svarstant komitete teigė, kad jas priėmus tiekėjai automatiškai galėtų sumažinti kainas, neatsiklausiant vartotojų, tačiau juos perspėjant.
Tuo metu pasiūlymą dėl privalomų 12 ir 24 mėnesių sutarčių pateikusios Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius sakė, jog taip būtų skatinama konkurencija nepriklausomų tiekėjų segmente.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu 6 ir 12 mėnesių fiksuotos kainos planus siūlo po vieną tiekėją – atitinkamai „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“, 24 mėnesių – „Ignitis“ ir „Enefit“, o 36 mėnesių – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“.
Dabar bet koks energijos tiekėjo siūlomas sutarties sąlygų pakeitimas galimas tik esant vartotojo sutikimui.
