Portalas teigia, kad Lietuvos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra ištikimiausias skalūnų žvalgybos proceso šalininkas. Jis gailisi, kad JAV kompanija „Chevron“ nusprendė pasitraukti iš konkurso dėl besikeičiančios ir griežtėjančios tvarkos.
Lietuvoje tai buvo pirmoji paraiška dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos. V.Mazuronis, galvodamas apie kitą konkursą dėl skalūnų žvalgybos, sako, kad sąlygos turės būti lankstesnės.
Iššūkis Vyriausybei yra nepalanki visuomenės nuomonė apie angliavandenilius.
– Manoma, kad, jei Vyriausybė būtų padalinus pirmąjį skalūnų konkursą į dvi atskiras dalis (konkursas žvalgybai ir gavybai), šis reikalas dabar jau būtų įsisukęs, – pokalbį su V.Mazuroniu pradeda portalas.
– Idėja visuomet buvo populiari. Bet noriu priminti, kad dar 2008 metais buvo priimtas įstatymas, numatantis licencijų žemės gelmių tyrimams išdavimą. Ir nors pagal įstatymą yra galimybė atskirti žvalgybą ir gavybą, tuometinė valdžia išleido įstatymą, pabrėžiantį, kad žvalgyba ir gavyba turėtų būti atliekama vieno pretendento.
Akivaizdu, kad įstatymų leidėjai, tiek tada, tiek dabar, puikiai supranta, kad būtų neįmanoma pritraukti rimto investuotojo, jeigu neleistume jam imtis ir žvalgybos, ir gavybos.
Joks investuotojas pasaulyje neinvestuotų neturėdamas garantijos, kad jo investicija atsipirks.
Aišku, yra daug Lietuvos įstatymų leidėjų (parlamentarų), kurie nori, kad Lietuva pati tirtų savo angliavandenilių išteklius.
Deja, mes neturime tam reikalingų techninių galimybių. Tai reiškia, kad mes turėtume tam skelbti konkursą. Žinoma, prieš tai kruopščiai išanalizavę šį klausimą ir daug tyrimų.
Skaičiuojama, kad vien žvalgybos darbams reikėtų išleisti 60–80 mln. Lt.
Aš abejoju, kad Lietuvos biudžetas, tik šiek tiek viršijantis 10 mlrd. JAV dolerių, galėtų ant savo pečių užsikrauti tokią finansinę naštą.
Toks investuotojas kaip „Chevron“ yra geriausia išeitis mums dėl kompanijos finansinių ir techninių pajėgumų.
– Ar manote, kad buvo padaryta klaidų? Kokios jos?
– Aš tikrai negaliu įvardinti kažkokių esminių klaidų, bet Vyriausybė akivaizdžiai pralaimėjo mūšį visuomenės nuomonės apie skalūnus ir jų naudą formavimo fronte.
Kalbant atvirai, tai skalūnų žvalgybos oponentai sugebėjo palenkti į savo pusę įvairius visuomenės sluoksnius.
Bet iš tiesų mes nežinome, ką apie skalūnus ir pasiūlymą galvoja dauguma Lietuvos gyventojų, nes jokia patikima apklausa taip ir nebuvo atlikta.
Pro savo kabineto langus aš matau tik kelis tuzinus žmonių, šūkaujančių prieš skalūnų žvalgybą Lietuvoje. Jie, be abejo, neatstovauja tautai.
Antra, aš tą sakiau buvusiai konservatorių ir liberalų Vyriausybei, kad per mažai kalbama apie visuomenei jautrius klausimus šia tema.
Taip pat galima kaltinti ir savivaldybes, nes jos neišaiškino vietos bendruomenėms skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos naudos.
Deja, net kai kurie Vyriausybės nariai pradėjo abejoti skalūnų dujų naudojimo tikslingumu, matyt todėl, kad pasidavė šūkavimams aplink.
– Kaip manote, ar, Aplinkos ministerijai paskelbus pakartotinį konkursą, sąlygos pretendentams bus lengvesnės?
– Manau, kad pirmą kartą sąlygos išties buvo pernelyg griežtos, turint omenyje „Chevron“ kompaniją.
Jeigu sąlygos būtų paprastesnės, mes tikrai pritrauktume daugiau pretendentų.
Aš tikiu, kad daug mano kolegų įstatymų leidėjų, nenustojančių kalbėti apie „Chevron“, pasidavė šio reikalo išpūtimui, pamiršdami, kad mes, nuoširdžiai kalbant, esame labai maža skalūnų rinka, palyginti, pavyzdžiui, su „Chevron“ ir Ukrainos sutarimu dėl angliavandenilių.
Aš nesu tas, kuris galėtų komentuoti, kaip sąlygos turėtų būti lengvinamos, tačiau aš tikiu, kad reikalavimai turėtų būti paprastesni, kaip kalbame apie naujo pretendento patirtį, investicijas, įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl įmonės patirtis turi būti 20 ar daugiau metų. Kaip tada su tomis įmonėmis, kurios atitinka visus reikalavimus, bet su skalūnais dirba tik 15 metų?
Manau, tokių punktų reikėtų atsisakyti.
