Tai reiškia, kad planuojamos statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės elektrinės galėtų deginti mažiau atliekų. Taigi jos turės deginti daugiau biokuro, o tai kainuoja brangiau, tad ir pagaminama šilumos energija bus brangesnė.
Šiuo metu atliekos deginamos ir šiluma gaminama tik Klaipėdos „Fortum“ elektrinėje.
Pagal ankstesnius skaičiavimus, Vilniuje planuojama sudeginti 160 tūkstančių tonų per metus, Kaune – 200 tūkstančių tonų, Klaipėdoje – 255 tūkstančius tonų atliekų.
Aplinkos apsaugos agentūra yra paskaičiavusi, kad visose trijose atliekų deginimo gamyklose bus deginama 615 tūkstančių tonų šiukšlių per metus.
Dabar iš viso Lietuvoje susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų, kurios tinka deginimui. Tai reiškia, kad likusi nesudeginta dalis greičiausiai bus gabenama atgal į sąvartynus.
Valdžia siekia, kad būtų perdirbama kuo daugiau atliekų žiedinės ekonomikos principu, todėl planai deginti didelius kiekius šiukšlių ir iš to gaminti šilumą dabartinės valdžios yra vertinami ne itin palankiai.
„Mes skatiname, kad atliekos būtų perdirbamos, būtų skirtos antriniam panaudojimui. Be to, ir Europos Komisija savo komunikate siūlo, kad būtų sudeginta ne daugiau kaip 25 procentai atliekų“, – 15min dėstė savo siūlymo motyvus V.Vingrienė.
Be to, parlamentarė įregistravo dar vieną įstatymo pataisa, kuri draustų Lietuvoje deginti importuotas atliekas.
15min primena, kad 2016 metais tuometiniai „valstiečiai“ V.Vingrienė ir dabartinis Aplinkos viceministras Martynas Narbutas dalyvavo protesto mitinge prieš Vilniaus atliekų deginimo gamyklos statybas.
Įstatymo pataisų Aiškinamajame rašte teigiama, kad, pastačius dvi atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune, jos per metus galėtų sudeginti 360 tūkstančių tonų atliekų. Tokiu atveju esą atsirastų perteklinių pajėgumų.
„Dar 100 tūkstančių tonų atliekų galima sudeginti Akmenės cemento gamykloje, ten taip pat yra pajėgumai“, – pastebėjo „valstietė“ V.Vingrienė.
O jei elektrinėms pritrūks atliekų? „Tada jos turės ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, deginti biokurą“, – teigė Seimo narė.
Anksčiau Aplinkos ministras Kęstutis Navickas taip pat abejojo, kad jeigu šalyje bus sudeginama daugiau komunalinių atliekų, jų mažiau liks perdirbimui.
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais Lietuvoje susidarė 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų. Tai yra apie 2 proc. mažiau nei 2015 m. Statistika rodo, kad daugėja pramoninių atliekų, o tai susiję su augančia šalies ekonomika.
Už kogeneracinių elektrinių projektus atsakinga „Lietuvos energija“ nekomentuoja Seimo narės siūlymo.
