„Klaipėdos nafta“ į Krko saloje numatomą statyti terminalą ketina investuoti kartu su privačia Ispanijos dujų infrastruktūros bendrove „Enagas“ ir Liuksemburgo klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondu „Marguerite“ – tai šių metų vasarį oficialiai patvirtino Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius. Be tarptautinio konsorciumo, terminalo dalininkė būtų ir Kroatijos vyriausybė.
BNS žiniomis, sutartis dėl investicijų į SGD terminalą tikimasi pasirašyti šių metų vasarą. Pasak šaltinių, visi 4 dalininkai gali valdyti po 25 proc. akcijų.
Naujasis „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius nekomentuoja nei derybų eigos, nei bendrovės galimos dalies projekte. Tačiau jis BNS patvirtino, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar bendrovė taps terminalo dalininke. Anot M. Jusiaus, „Klaipėdos nafta“ iki 2020-2025 metų galėtų dalyvauti 5-6 tokiuose projektuose visame pasaulyje ir iš jų kasmet gauti apie 15 mln. eurų pelno.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius dar pernai BNS patvirtino, kad „Klaipėdos nafta“ sieks Kroatijos projekte valdyti apie 10 proc. akcijų. Tačiau „Klaipėdos nafta“, BNS žiniomis, įtikino partnerius, kad ji gali valdyti didesnę dalį.
Terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „LNG Croatia“ BNS patvirtino, kad galimi projekto partneriai jau pasirinkti, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų ji kol kas nekomentuoja proceso. Komentarų neteikia ir Lietuvos Energetikos ministerija.
Ilgai svarsčiusi, kokią technologiją – plaukiojantį ar antžeminį terminalą statyti, Kroatija pernai birželį pagaliau pasirinko vadinamąją FRSU technologiją (laivas-saugykla), kokia veikia Klaipėdoje. Tokiam sprendimui neabejotinai įtakos turėjo ir „Klaipėdos nafta“ – tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis pernai tikino, kad priimdama sprendimą, Kroatija atsižvelgs į „Klaipėdos naftos“ patirtį.
„LNG Croatia“ atstovai BNS nurodė, kad laivo-saugyklos pirkimo konkursą planuojama skelbti trečiąjį šių metų ketvirtį, o 2018 metų pirmąjį ketvirtį – priimti galutinį investicijų sprendimą. Tačiau tai, anot įmonės, nereiškia, jog projektas vėluoja, priešingai – jis juda pagreitintu tempu.
„LNG Croatia“ tikisi, kad galutinis sprendimas dėl investicijų bus priimtas kitų metų pirmąjį ketvirtį, o pirmąsias dujas iš terminalo tikimasi tiekti 2019-2020 metų šildymo sezonu“, – BNS atsiųstame komentare teigė bendrovė.
Tačiau, pasak „LNG Croatia“, iki galo nėra atsisakyta ir antžeminio terminalo idėjos: „Sausumos terminalas išlieka galimybė, jei jis būtų ekonomiškai perspektyvus“.
Pernai Lietuvoje apsilankiusi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič sakė, kad šalis bendradarbiaus su Lietuva, statant tokį pat SGD terminalą, o jame bus įdiegta tokia pat technologija. Tačiau šalies SGD projektas strigo dėl vyriausybės krizės – pernai birželį buvo atidėtas prezidentės vizitas į Lietuvą, o buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška tuomet sakė, kad projektas dėl krizės gali būti atitolintas.
Krizė Kroatijos vyriausybėje tęsiasi ir šiemet – praėjusią savaitę šalies parlamentas balsavo dėl pasitikėjimo finansų ministru Zdravko Maričiumi, kuris vis dėlto išsaugojo postą.
Apie 3,5 mlrd. kubų metinio pajėgumo Kroatijos SGD terminalas Europos Komisijos laikomas strateginiu ES energetikos projektu. Šiemet vasarį Komisija jam skyrė 101,4 mln. eurų paramos – tai sudaro 28 proc. visos projekto vertės, kuri siekia 360 mln. eurų, įskaitant terminalo ir laivo-saugyklos statybą.
Apie 135 mln. eurų vertės (be laivo nuomos kainos) 4 mlrd. kubų metinio pajėgumo terminalą „Klaipėdos nafta“ pastatė per maždaug pusantrų metų. Laivą-saugyklą „Independence“ už neskelbiamą sumą Norvegijos „Hoegh LNG“ užsakymu pastatė Pietų Korėjos laivų statykla „Hyundai Heavy Industries“.
