Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius apgailestauja, kad vėjo energetika artimiausiu metu nesiplėtos – įstatymuose buvo numatyta 500 MW galios kvota, ir ji jau yra išnaudota. Kol kas dar tik rengiami įstatymų projektai dėl tolesnės vėjo jėgainių plėtros.
„Mes esame paskaičiavę, kiek kainuotų 350 MW galios plėtra – skaičiavom, kad atsižvelgiant į daug faktorių, pvz., technologijas, naudingumo koeficientą, paramos schemą, ir kitus, tačiau manome, kad užtektų apie 10-11 milijonų eurų per metus. Tačiau taip pat esame paskaičiavę, kad nuo 2019 iki 2023 metų iš paramos schemų išeina 8 vėjų parkai. Nuo 180 MW atsilaisvina 18 milijonų eurų per metus“, – sako A.Radavičius.
Anot jo, dėl efektyvesnių technologijų vėjo gamybą šalyje būtų galima daugiau nei padvigubinti nedidinant kainos elektros energijos vartotojams – tiesiog perskirstant anksčiau skirtas VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) lėšas.
„Vietoj 500 megavatų (MW) galėtume turėti 1000 MW vėjo energijos visiškai nepakeitus kainos“, – sako A.Radavičius.
Jis tikina, kad vėjo jėgainių technologija jau artėja prie ribos, kai jos visiškai nebereikės subsidijuoti, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, ar taip galėtų atsitikti artimiausiais metais – įprastai naujos jėgainės dar labiau numuša rinkos kainas.
„Nebegrįš nei anglies, nei dujų, nei atomo laikai“, – teigia vėjo elektrinių parkus plėtojančios „4Energia“ vadovas Tadas Navickas.
Jis patikina, kad vėjo elektrinių plėtotojai jau yra paruošę projektų daugiau nei 1000 MW galiai, tačiau nėra numatytų paramos schemų, projektai dėl to nejuda.
„Gerai, kad yra virš 1000 MW – paskelbus aukcionus tai užtikrins didelę konkurenciją konkursuose“, – sako T.Navickas.
Jis lygina, kad pasaulyje jau yra atvejų, kai vėjo jėgainės plėtojamos pasiūlius mažesnę nei 4 centų už kilovatvalandę kainą. Palyginimui, elektros biržoje „NordPoolSpot“ kaina siekia apie 3,5 cento už kilovatvalandę.
T.Navickas vertina, kad dabartiniais tempais pirmieji aukcionai vėjo jėgainių skatinimui galėtų būti surengti tik 2018 m. pabaigoje, todėl nauji parkai pradėtų kilti 2020 m.
Galėtų pajėgumus ir patrigubinti
„Energetikos strategijoje, kuri netrukus turi pasiekti Seimą, šiuo metu numatyta labai atsargi vėjo energetikos plėtra iki 2030 metų. Pagal projektą turėtų būti pasiekta 1150 MW, kurie pagamintų 3,5 teravatvalandės elektros energijos per metus. Tačiau reikia vis mažiau bokštų, kad pasiektume tą pačią įrengtą jėgainių galią“, – teigia A.Radavičius.
Jis skaičiuoja, kad 509 MW buvo instaliuoti per dešimtmetį, tačiau iš jų vien per 2016 metus įrengta 180 MW galios vėjo elektrinių.
„Todėl strategijoje numatyti siekiai neatrodo labai ambicingi. Mūsų ir Europos vėjų asociacijų vertinimu būtų visai realu pasiekti 1500 MW iki 2030 metų. Ir čia tik sausumoje. Jūra visiškai ignoruojama – dėl įstatymų pakeitimų turės kelerius metus būti vykdomi tyrimai, skelbiami rezultatai, tas dalykas yra nukeliamas ir strategijoje neįvertintas, nors potencialas itin geras“, – sako A.Radavičius.
Jis skaičiuoja, kad vėjo elektrinių plėtotojai jau yra investavę per milijardą eurų. Vienam megavatui dabar įrengti reikalingos 1,5 mln. eurų investicijos, tad papildomas 1000 MW atneštų dar 1,5 milijardo eurų į sektorių.
Spalį – rekordai
Spalio mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vėjo jėgainių parkai Lietuvoje pagamino 20 proc. daugiau elektros energijos – bendra apimtis buvo rekordinė, skaičiuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacija.
„Spalis pasižymėjo itin vėjuotais orais, todėl vėjo jėgainės sukosi itin sparčiai. Nuo metų pradžios jos jau pagamino daugiau nei 1 Twh elektros energijos – beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus. Lapkričiui ir gruodžiui taip pat būdingi elektros energijos gamybai palankūs orai, todėl prognozuojama, kad metų pabaigoje jėgainių pagamintos elektros energijos apimtys gali viršyti 1,3 TWh“, – sako A.Radavičius.
Spalio mėnesį vėjo jėgainių parkai Lietuvoje pagamino iš viso 171,6 gigavatvalandės (Gwh) elektros energijos. Tai – beveik penktadaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (144,7 Gwh).
Šiuo metu šalyje veikia 21 vėjo jėgainių parkas, o iš viso instaliuota 509 MW galios elektrinių. Jos prisuka 30 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos – tokio kiekio pakanka kas antro namų ūkio arba maždaug milijono gyventojų poreikiams patenkinti.
Tiesa, didžiąją dalį elektros šalyje suvartoja verslas, o du trečdalius reikalingos elektros tenka importuoti. Tad vėjo jėgainių parkų pagaminama elektra sudaro apie dešimtadalį šalies poreikių. Pernai vėjo jėgainės iš viso pagamino 1,094 Twh elektros energijos.
„Šiemet tikimės, kad vėjo elektrinių pagaminta elektra sudarys jau 1,3 teravatvalandės, pernai buvo pagaminta 1,1 Twh. Kai 70 proc. elektros Lietuvoje importuojame, o 30 proc. pasigaminame, trečdalį pasigaminamos elektros atneša vėjas, – skaičiuoja A.Radavičius. – Šiemet turbūt pasieksime apie 13-14 proc. Lietuvos poreikio.“
Netoli Anykščių šiemet vėjo elektrinių parką pabaigė „Renerga“, bendrovės pasiūlyta kaina yra mažiausia tarp tokio tipo elektrinių – 56 Eur už megavatvalandę (5,6 ct už kilovatvalandę).
