Pasak agentūros vadovo Virgilijaus Poderio, hidrometeorologinių parametrų matavimai ir jų rezultatai yra kritiškai svarbūs jūrinių parkų vystytojams parenkant tinkamo galingumo turbinų modelius, vertinant jų pajėgumus bei tarnavimo laiką.
Darbai turi būti atliekami jūroje nurodytose vietose nuolatinio stebėjimo plūduriuojančioje stotyje su būtina įranga. „Eolos“ per 15 mėnesių atliks vėjo greičio ir krypties, atmosferos slėgio, oro temperatūros ir drėgmės, bangų spektro piko laikotarpio, maksimalus bangos aukščio, srovių stiprumo ir krypties bei vandens lygio matavimus.
„Eolos“ tokius matavimus yra atlikusi įvairiuose jūros vėjo projektuose Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Italijoje, Belgijoje.
Seimas kovo pabaigoje priėmė kelių įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslai.
Energetikos ministerija pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW), per metus jis galėtų pagaminti apie 2,5–3 TWh elektros – tai sudarytų beveik ketvirtadalį dabartinio Lietuvos poreikio ir sukurtų apie 1,3 tūkst. darbo vietų.
