Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Veolia“ verslas Vilniuje: atsinešė 14 mln. eurų, išsigrynino 121 mln. eurų, bet teisiasi dar dėl šimto

„Vilniaus energijos“ akcininkė „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) skaičiuoja Lietuvoje patyrusi daugiau nei 100 mln. eurų žalą, tačiau, vertinant grupės tiesioginį indėlį į Vilniaus šilumos ūkį ir gautą uždarbį čia, akivaizdu, kad minima žala geriausiu atveju reiškia per mažą pelną. Mat „Veolia“ per visus 15 metų teinvestavo 14 mln. eurų nuosavų lėšų, o vien dividendais jau yra išsimokėjusi 121 mln. eurų. Investicijos šilumos ūkyje atliktos pačių vilniečių lėšomis – jomis buvo švaistomasi tarp „rubikoninių“ bendrovių.
„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri apie ieškinį prieš Lietuvą pranešė 2016 m. sausį
„Veolia“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai Malika Ghendouri apie ieškinį prieš Lietuvą pranešė 2016 m. sausį / 15min nuotr.

Portalas 15min suskaičiavo gautus dividendus remdamasis „Vilniaus energijos“ finansinėmis ataskaitomis.

Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis, 2002 m. sudaryta su prancūzų koncernu „Veolia“ (anksčiau – „Dalkia“), netruko pavirsti licencija iš vilniečių užsidirbti pinigus.

„Veolia“ pirmaisiais veiklos metais į „Vilniaus energiją“ įnešė 27,5 mln. litų (7,96 mln. eurų) kapitalo. Kitas, paskutinis, kartas, kai „Veolia“ rizikavo savo pačios kapitalu – 2004-ieji metai, kai į „Vilniaus energiją“ įnešti dar 22 mln. litų (6,37 mln. eurų). Likusius 14,3 mln. litų „Veolia“ į „Vilniaus energijos“ kapitalą jau įnešė iš sau pačiai paskirtų dividendų.

Tad visos tiesioginės investicijos, kurios per 15 metų pasiekė Vilnių iš Paryžiaus, – 14 mln. eurų. Daugiau kaip dešimtmetį „Vilniaus energijos“ veikla grupei „Veolia“ nekainavo nė euro – priešingai.

Jau nuo pat 2005-ųjų metų augantis „Vilniaus energijos“ pelnas leido „Veoliai“ išsimokėti kaskart vis didesnius dividendus. Per visą laikotarpį iki pat 2016-ųjų bendra išmokėta dividendų suma pasiekė 121,5 milijono eurų. Tai kone 9 kartus daugiau, nei buvo investavusi „Veolia“.

Dideli dividendai tik dalis galimo uždarbio – per daug metų buvo kilusi ne viena skandalinga istorija, kaip iš „Vilniaus energijos“ buvo uždirbama ir netiesiogiai – pirkimai iš susijusių įmonių, įskaitant ir pačią „Veolia“ grupę, kuro įsigijimai didesnėmis kainomis ir panašiai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Vilniaus energija“ perduota Vilniaus šilumos tinklams
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Vilniaus energija“ perduota Vilniaus šilumos tinklams

2016 m. pabaigoje, prieš nuomos sutarties pabaigą, „Vilniaus energija“ nebeturėjo didelių įsipareigojimų ar skolų, išskyrus einamuosius mokėjimus.

Nepaisant buvusių uždarbių, Vašingtono Tarptautinių investicinių ginčų arbitraže (ICSID) „Veolia“ valdoma įmonė „Veolia Baltics & Eastern Europe“ kartu su „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ prieš Lietuvą pradėjo ginčą. Jame bendrovės reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Šimtai milijonų – susijusioms šalims

Registrų centro pateikiamos ataskaitos parodo, kad iškart po Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties sudarymo sandoriams su susijusiomis šalimis buvo nukreipiami milijonai.

Pavyzdžiui, vien 2004 metais „Vilniaus energija“ 66,4 milijonus litų išleido įsigijimams iš „Rubicon city service“, dar už 40 mln. litų „apsipirkta“ iš „Dalkia Lietuva“. Iš viso vien per 2004 m. „Vilniaus energija“ iš susijusių įmonių nupirko už 115,2 milijonus litų, ir pardavė joms – už 48,7 mln. litų. Vėliau deklaruojamos sumos susitraukė, tačiau iš ataskaitų dingo ir „Rubicon city service“ ar kitos dabartinės „Icor“ grupės įmonės – mat oficialiai tapo nebesusijusios.

„Veolia“ (tuometinė „Dalkia International“), be dividendų, gaudavo ir valdymo mokestį – 2003 m. ataskaitoje jis nurodytas 3,4 mln. litų, vėliau tokio įrašo nebebuvo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrius Janukonis nuo 2002 metų dirbo „Vilniaus energijos“ valdyboje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrius Janukonis nuo 2002 metų dirbo „Vilniaus energijos“ valdyboje

Per 15 metų ne kartą buvo skelbiama apie abejotinus „Vilniaus energijos“ sandorius.

2008 m. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ataskaitoje pažymima, kad UAB „Vilniaus energija“ perkamų dujų kaina buvo didesnė nei Talino bei Rygos šilumos įmonių. Talinas tuo metu pirko dujas apie 20 proc. pigiau, o Ryga – apie 10 proc. pigiau nei Vilnius. Nors vienintelis dujų tiekėjas visoms šalims buvo „Gazprom“, tačiau ankstesniais laikais klestėjo tarpininkai, tokie kaip „Dujotekana“, siūlę dujų įsigyti „pigiau nei rinkoje“.

2011 m. viešųjų pirkimų tarnyba nurodė nutraukti 172,5 mln. litų vertės „Vilniaus energijos“ ir „Icor“ grupės (buvusio koncerno „Rubicon“) įmonės „Axis Industries“ sutartį dėl buitinių karšto vandens skaitiklių pardavimo.

2012 m. gegužę, įtariant, kad per kuro pirkimo sandorius galėjo būti dirbtinai didinamos šilumos kainos, FNTT atliko kratas „Vilniaus energijos“, taip pat biokuro bendrovėse, tarp jų ir „Icor“ valdomoje „Bionovus“.

2015 m. vasarį buvo skelbiama, kad „Vilniaus energija“ sąmoningai dujas galėjo pirkti 20 proc. didesne nei rinkos kaina, tačiau VKEKK tyrimą teko nutraukti, kai Lietuvoje katilines valdančių bendrovių valdymas buvo perkeltas į Šveicarijoje registruotą fondą.

Pinigai
Pinigai

Iš viso „Vilniaus energija“ per 15 metų gavo 2,38 mlrd. eurų pajamų, grynasis pelnas per šį laikotarpį sudarė 100,8 mln. eurų, rodo finansinės ataskaitos.

Viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad vien „Axis Industries“ su „Vilniaus energija“ pasirašė sutarčių už 134 mln. eurų, „Axis Power“ – už 12 mln. eurų, „Bionovus“ – už 3,1 mln. eurų.

Investicijos – iš pačių vartotojų

Pasibaigus nuomai „Vilniaus energija“ internetinėje svetainėje giriasi investicijomis į šilumos ūkį, kurios siekia 177 mln. eurų. Tačiau šios investicijos, jei ir yra teisingos, atliktos už lėšas, surinktas iš vartotojų ir gautas iš struktūrinių fondų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Burokas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Burokas

„Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Mantas Burokas vertina, kad 2002 metais išnuomoto 108 mln. eurų vertės turto likutinė vertė šiuo metu tesiekia apie 14 mln. eurų, o 160 mln. eurų vertės „Vilniaus energijos“ investicijų likutinė vertė, atmetus nusidėvėjimą, kitąmet turėtų siekti apie 80 mln. eurų.

VKEKK skaičiuoja, kad „Vilniaus energijos“ suderintos investicijos per 2008–2016 m. siekė 140 mln. eurų, iš jų 111,6 mln. eurų buvo įskaičiuoti į šilumos kainą (kaip turto nusidėvėjimas), 14,6 mln. eurų panaudota iš ES ir kitų fondų, 4,5 mln. eurų dėl šių investicijų mažėjo normatyvinis pelnas.

Ankstesnių duomenų komisija pateikti negalėjo.

„Iki 2008 m. „Vilniaus energija“, teikdama informaciją apie atliktas investicijas, neturėjo pareigos nurodyti jų šaltinio arba įvardindavo, kad investicijų finansavimo šaltinis yra nusidėvėjimas, pelnas ir kitos lėšos, neišskiriant sumų pagal šaltinius“, – aiškinama VKEKK komentare.

2016 m. pabaigoje „Vilniaus energija“, prieš pasibaigiant nuomos sutarčiai, valdė 78,4 mln. eurų turtą. Palyginimui, 2002 m. pabaigoje, perėmus Vilniaus šilumos ūkį, bendrovės turto vertė siekė 62,65 mln. eurų – kone tiek pat.

Nepagrįstų sąnaudų milijonai

VKEKK vertina, kad maksimalus galimas „Vilniaus energijos“ pelnas iš reguliuojamos šilumos veiklos per 2004–2017 metus galėjo siekti 92 milijonus eurų. Tačiau iki 2016-ųjų pabaigos bendrovė iš šios veiklos tebuvo uždirbusi 7,8 milijonus eurų.

„Tokį skirtumą būtų galima paaiškinti tuo, kad „Vilniaus energijos“ sąnaudos viršydavo Komisijos nustatytą leistiną ribą, todėl dalis patiriamų sąnaudų buvo dengiamos bendrovės pelno sąskaita“, – tokius neatitikimus aiškina VKEKK.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šilumos punktas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šilumos punktas

Vienas iš pavyzdžių, kai buvo nustatytas „Vilniaus energijos“ gautas viršpelnis, – VKEKK atliktas bendrovės reguliuojamos veiklos patikrinimas už 2012–2014 m., kuris nustatė, kad į šilumos tarifus bendrovė nepagrįstai įskaičiavo daugiau kaip 24 mln. Eur sąnaudų.

„Komisija nustatė, kad „Vilniaus energija“, vykdydama savo veiklą šiuo laikotarpiu, gavo apie 24 mln. Eur papildomų pajamų. Todėl Komisija priėmė sprendimą šias lėšas grąžinti vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais (2016 m. spalio mėn. Komisija nustatė 23 proc. mažesnę bazinę šilumos kainą)“, – teigiama komentare.

VKEKK, nustatydama šilumos tiekimo įmonei bazines šilumos kainas, nustato ir maksimalią leistiną investicijų grąžą – pelną. Tuo atveju, jei ši riba yra viršijama, lėšos grąžinamos vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais.

Veikla – po dūmų užsklanda

Kainų komisija pripažįsta, kad iš „Vilniaus energijos“ gauti informaciją būdavo sudėtinga ne tik atliekant patikrinimus, bet ir nustatant šilumos kainas.

„Atliekant bendrovės 2012–2014 m. reguliuojamos veiklos patikrinimą, Komisijai buvo teikiama fragmentuota ir neišsami informacija, neleidžianti įsitikinti, kad minėtu laikotarpiu bendrovė į šilumos kainą įskaičiavo tik tas sąnaudas, kurios būtinos veiklai vykdyti“, – teigia VKEKK atsiųstame komentare.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Pažymima, kad „Vilniaus energija“ neteikė visų patikrinimui reikalingų duomenų, neleido su dokumentais susipažinti, nebendradarbiavo ir visais įmanomais būdais vilkino patikrinimą, įskaitant neįsileidimą į patalpas.

„Už tokius veiksmus, t.y. reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, Komisija „Vilniaus energijai“ skyrė įspėjimą bei 600 tūkst. Eur. baudą, už trukdymą tikrinimo komisijai bendrovės vadovams buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai“, – primena VKEKK.

Taip VKEKK primena, kad nustatant „Vilniaus energijos“ bazinę šilumos kainą 2010 m. taip pat nebuvo pateikta visa reikalinga informacija – todėl nebuvo galima apskaičiuoti pagrįstos šilumos kainos.

„Tai 2017 m. sausio mėn. savo sprendime pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir įpareigojo Komisiją perskaičiuoti bazinę šilumos kainą, užtikrinant jos pagrįstumą būtinosiomis sąnaudomis“, – aiškina VKEKK.

Vartotojai – paskutinėje vietoje

Kainų komisija primena ir daugiau atvejų, kai „Vilniaus energija“ veikė savo akcininkų naudai, pamindama galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.

2012–2014 m. parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL) „Vilniaus energija“ palaikė savo pajamomis, nors lėšos turėjo būti skirtos vartotojams.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.

„Vilniaus energija“ iš ATL gautas lėšas turėjo investuoti į taršą mažinančias priemones. Komisija nustatė, kad šios lėšos nebuvo naudojamos pagal paskirtį, todėl tai traktavo kaip nepagrįstai gautas pajamas. Komisijos sprendimu 4,7 mln. Eur suma bus grąžinta vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais“, – aiškina komisija.

Kitas atvejis – 2016-ųjų liepą, kai vartotojams buvo pateiktos apmokėti dėl „Vilniaus energijos“ kaltės susidariusios nepriemokos už pastatuose suvartotą šilumos kiekį – jis viršijo normatyvus karšo vandens temperatūrai palaikyti.

Tuomet VKEKK įpareigojo bendrovę grąžinti sumokėtas sumas, arba jų dydžiu sumažinti teikiamas sąskaitas už paslaugas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?