2016 01 27 /15:17

„Veolia“ skundžiasi Vašingtonui: kaltina Lietuvą persekiojant „Vilniaus energiją“ ir „Litesko“, reikalaus 100 mln. eurų

„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ savininkė Prancūzijos įmonė „Veolia“ kaltina Lietuvą kenkimu bendrovei, šmeižtu, turto nusavinimu ir dėl to skundžiasi Vašingtonui. Bendrovei padaryta žala esą siekia 100 mln. eurų. Ją bus reikalaujama atlyginti. Lietuvos pareigūnai kol kas neskelbia, kaip reaguos į „Veolia“ veiksmus, tačiau stebisi tokia pozicija.

Prancūzijos grupė „Veolia“ sausio 26 dieną pateikė prašymą tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone dėl investicinio ginčo prieš Lietuvos Respubliką nagrinėjimo. „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo. Padaryta žala esą siekia 100 mln. eurų.

Rokas Masiulis: keista pozicija

Energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į „Veolia“ poziciją ir kaltinimus Lietuvai, paskelbė trumpą komentarą:

„Dar nematėme dokumentų, todėl negalime komentuoti detalių. Neatmestina, kad prieš pačią „Vilniaus energiją“, kurios akcijas valdo „Veolia“, galėjo būti pateiktas ieškinys, nes sukaupta daug faktų, patvirtinančių netinkamus pačios „Vilniaus energijos“ veiksmus. Todėl panašu, kad „Veolia“ dabar pati iššovė pirmą šūvį ir mėgins įrodinėti, jog valstybė ją skriaudė, o ne atvirkščiai.

Labai keista, kad „Veolia“ dėl investicijų priekaištus žeria valstybei, o ne savo pasirinktam partneriui Lietuvoje. Galbūt kreipimasis į arbitražą yra bandymas užmaskuoti situaciją, kuri bado akis visiems šilumos vartotojams.“

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./ Rokas Masiulis
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./ Rokas Masiulis

Anot jo, ministerija kol kas negali komentuoti ieškinio detalių, nes nėra mačiusi visų dokumentų, praneša BNS.

„Neatmestina, kad prieš pačią „Vilniaus energiją“, kurios akcijas valdo „Veolia“, galėtų būti pateiktas ieškinys, nes sukaupta daug faktų, patvirtinančių netinkamus pačios „Vilniaus energijos“ veiksmus. Todėl panašu, kad „Veolia“ dabar pati iššovė pirmą šūvį ir mėgins įrodinėti, jog valstybė ją skriaudė, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo R.Masiulis.

Jis abejoja bendrovės kaltinimais.

„Jų nesureikšminu ir esu įsitikinęs, kad tiek Vyriausybės sprendimai, tiek teismų sprendimai visi buvo objektyvūs. Mes esame Europos Sąjungos šalis, turime stiprias institucijas ir abejoti šiais sprendimais būtų keista“, – teigė energetikos ministras.

Pasak jo, dėl šilumos ūkių nuomos sutarčių su „Veolia“ valdomomis įmonėmis „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ turėtų spręsti pačios savivaldybės.

„Vyriausybės tikslas yra, kad tos įmonės elgtųsi sąžiningai ir mūsų vartotojai turėtų mažiausią šilumos energijos kainą, o „Vilniaus energijai“ būtent dėl to priekaištų mes visada ir turėjome“, – sakė R.Masiulis.

Prezidentė ir premjeras nekomentuoja „Veolia“ veiksmų

Aukščiausia Lietuvos valdžia nekomentuoja Prancūzijos grupės „Veolia“ veiksmų. Šios naujienos nekomentuoja nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Algirdas Butkevičius.

„Pirmiausiai, kadangi vyksta teisminiai procesai, aš komentuoti negaliu. Būtent, kiek žinau, ta kompanija ir mėgina įteigti, kad yra negerenoriškas požiūris šios kompanijos atžvilgiu Lietuvoje, tai tiesiog leisiu sau nekomentuoti“, – trečiadienį Alytuje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Premjero patarėja Auksė Kontrimienė BNS sakė, jog atostogaujantis premjeras šios informacijos taip pat nekomentuos. 

Lietuva nenori kompensuoti nuostolių?

Kreipimosi į tarptautinį arbitražą pagrindas – Lietuvos nenoras kompensuoti reikšmingus nuostolius, kuriuos „Veolia“ valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams, rašoma bendrovės pranešime.

„Veolia“ reikalauja kompensacijos iš Lietuvos dėl nesąžiningo „Veolios“ išteklių iššvaistymo. Nuostolių atlyginimas galėtų siekti apie 100 mln. eurų. (...) Niekada nesame pateikę ieškinio prieš kitą Europos valstybę. 1996 metais pateikėme ieškinį prieš Argentinos Respubliką. Bylą laimėjom. Mums kompensavo daugiau nei 200 mln. JAV dolerių nuostolių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri.

Lietuvoje nuolatos apie mus kalbama žeminančiai. Mes reikalaujame, kad Lietuva atlygintų žalą, kurią patyrėme dėl nuolatinių teisės pakeitimų, taip pat to, kaip tie teisės aktai buvo aiškinami, – sakė M.Ghendouri.

„Veolia“ tarptautiniam arbitražui taip pat nurodė, kad politinių tikslų vedama Lietuva tęsia prieš bendroves nukreiptą persekiojimo kampaniją. Patirta „Veolia“ žala, pirminiais vertinimais, gali siekti daugiau nei 100 milijonų eurų.

Ieškinys yra pateiktas prieš Lietuvos Respubliką.

„Lietuvoje nuolatos apie mus kalbama žeminančiai. Mes reikalaujame, kad Lietuva atlygintų žalą, kurią patyrėme dėl nuolatinių teisės pakeitimų, taip pat to, kaip tie teisės aktai buvo aiškinami. Lietuva buvo įsipareigojusi saugoti Prancūzijos investuotojus Lietuvoje“, – sakė M.Ghendouri.

Kompanijai „Veolia“ arbitraže atstovaus tarptautinė advokatų kontora „Sidley Austin LLP“.

„Veolia“ atstovė neneigė, kad šildymo kainos augo, tačiau „Vilniaus energija“ tam esą jokios įtakos neturėjo.

„Šildymo kainą nustato valstybinės institucijos, o ne „Vilniaus energija“ ar „Litesko“. Dujų kainoms „Vilniaus energija“ neturi jokios įtakos. Mes perkame dujas rinkoje. Mes neturime kitos galimybės, tik pirkti šį kurą prekių rinkoje, remiantis pastaruoju metu įgyvendintais teisės aktų pasikeitimais būtent Lietuvoje. „Vilniaus energija“ paprasčiausiai laikosi įstatymų, kaip ir visada tą darė“, – sakė Lietuvoje viešinti „Veolia“ atstovė.

Štai tokią diagramą ji pateikė žurnalistams, norėdama pagrįsti savo teiginį, kad didžiausią įtaką kainoms daro dujų kaina.

Vilniaus energija

„Veolia“ pateikta diagrama

Trauktis neketina

„Gyvenimas pilnas sunkumų ir verslininko gyvenimas irgi pilnas sunkumų. Mes tikime Lietuva, jos ir tarptautiniu teisingumu. Teisimės, su kuo reikia, kad gautume žalos kompensavimą“, – paklausta, ar, laimėjusi teisme, „Veolia trauktųsi iš Lietuvos, sakė M.Ghendouri.

Pasak jos, bendrovė čia jau dirba porą dešimtmečių ir dabar trauktis tikrai neketina.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Veolia“  viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Veolia“  viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri.

„Lietuva yra ta šalis, kuria mes tikime. Esame investavę daugiau nei 200 mln. eurų, ne mūsų modelis būtų padirbti ir trauktis iš Lietuvos. (…) Nusprendėme likti čia, Lietuvoje. Tai geriausias įrodymas mūsų prisirišimo Lietuvoje“, – sakė bendrovės atstovė.

Ji aiškino, kad, perduodant šilumos ūkį Vilniui, nesklandumų nekils, nes perdavimas yra numatytas sutartyje.

VIDEO: „Veolia“ viceprezidentė: „Trauktis iš Lietuvos neketiname“

Sklido gandai dėl pasitraukimo​

Naujienų agentūra BNS spėliojo, kad „Veolia“ gali pranešti apie pasitraukimą iš Lietuvos ir pažerti skambių kaltinimų šalies valdžiai.

Įmonė, kuriai M.Ghendouri atstovauja, Lietuvoje patiria didelį spaudimą – jos dukterinės bendrovės viešoje erdvėje nuolatos kaltinamos lupikavimu, į „Vilniaus energiją“ per padidinamąjį stiklą žiūri teisėsauga, pradėjusi nemažai tyrimų. Bendrovė nuolat konfliktuoja su valstybės institucijomis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šildymas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šildymas

„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo“, – taip skambiai apie „Vilniaus energijos“, „Litesko“ ir kitų susijusių bendrovių veiklą 2014 metais yra pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Todėl 2017 metų balandis – data, kai Vilniaus šilumos tinklai galutinai turės perimti Vilniaus šilumos ūkį į savo rankas – yra laukiamas.

Vilniaus šilumos ūkis ir yra didžiausias „Veolia“ Lietuvoje valdomas turtas. Ir, nors spekuliuojama, kad dėl teisinių ginčų ir kitų kliūčių „Veolia“ gali Vilniuje pašeimininkauti kiek ilgiau, kaip teigiama, nepagrįstai didelių šilumos kainų išvargintas Vilnius yra pasiryžęs susigrąžinti savo šilumos tinklus.

„Veolia“ taip pat Lietuvoje valdo „Litesko“ – ji 15 metų ar ilgesniam laikotarpiui yra išsinuomojusi miestų bei gyvenviečių centralizuoto šildymo sistemas. „Litesko“ tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį Alytuje, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Palangoje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Biržuose, Kelmėje bei šių savivaldybių miesto tipo gyvenvietėse. 

 

Kai kurios savivaldybės jau sprūsta iš „Litesko“ rankų. Pavyzdžiui, sutartis su Telšiais nutrūks, miestui radus naują šilumos tinklų operatorių, jau eina paskutiniai ir sutarties su Palanga metai (sutartis baigsis birželio viduryje). Panašu, kad ir su Palanga skyrybos nebus lengvos.

Kaltinimai pučiant kainas

„Darau prielaidą, kad „Vilniaus energija“ sąmoningai jungia mažiau efektyvius pajėgumus ir bando sau pasiimti naudą, tik šilumos vartotojų sąskaita, o ne normaliai pardavinėti biržoje“, – prieš savaitę sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Jam abejonių sukėlė „Vilniaus energijos“ sprendimas išjungti trečią termofikacinę elektrinę, nes, tikino meras, „kitų miestų jėgainės tuo metu dirba didesniu pajėgumu, nei pernai, gauna pelno ir tai turi teigiamos įtakos šildymo kainoms.“

Jėgainė buvo sustabdyta paskutinę metų dieną, mat šiemet nutrauktos valdžios subsidijos termofikacinėms elektrinėms. Tą pačią dieną Energetikos ministerija įspėjo „Vilniaus energiją“, kad bandymas išpūsti kainas, prisidengiant elektrinės uždarymu, nebus toleruojamas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.

„Mes atidžiai seksime, ar „Vilniaus energija“ nebandys pasinaudoti susidariusia situacija ir nepadidins kitų kaštų, susiedama juos su savo sprendimu uždaryti TE-3. Situaciją atidžiai stebi ir Vilniaus miesto savivaldybė“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Rokas Masiulis.

Prieš savaitę bendrovę pasiekė nauja kritikos banga – Vilniaus valdžia bendrovės „Vilniaus energija“ akcininko Prancūzijos koncerno „Veolia Environnement“ bei Kainų komisijos paprašė pasiaiškinti dėl neva nepagrįstos šilumos bazinės kainos. „Vilniaus energija“ teigia dėl patikrinimų nespėjanti pateikti naujų kainų ir žada tai padaryti artimiausiu metu. Išsamiau skaitykite čia.

 

„Icor“ šleifas

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos nariui, koncerno „Icor“ vadovui Andriui Janukoniui, buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui ir bendrovės prezidentui bei „Icor“ akcininkui Linui Samuoliui, primena BNS. Jie įtariami, kad neteisėtai manipuliuojant dujų kainomis vartotojams buvo padaryta daugiau nei 2,9 mln. eurų žalos.

Be to, Kainų komisija kaltina „Vilniaus energiją“ permokėjus už biokurą, kai bendrovė jį pirko ne biržoje, o iš „Icor“ valdomos bendrovės „Pirmoji galimybė“ (buvusi „Bionovus“). Kita vertus, „Vilniaus energija“ per teismą iš Vilniaus savivaldybės bando atgauti 27 mln. eurų skolos už šilumą ir karštą vandenį.

Nors „Veolia“ yra Vilniaus šilumos tinklų valdytoja, „Icor“ yra neretai pavadinama tikrąja šeimininke. Išsamiau skaitykite čia: Slaptas „Rubikono“ vyrų susirašinėjimas: tikrieji Vilniaus šilumos ūkio valdovai.

„Mes tapome politinių ginčų objektu. Buvo bandoma formuoti viešąją nuomonę, kad „Icor“ ir „Veolia“ yra tas pats. Tai yra netiesa“, – trečiadienį sakė M.Ghendouri.

„Icor“ ir „Veolia“ siejimas taip pat yra tarp Vašingtonui teikiamos bylos punktų.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Andrius Janukonis ir Linas Samuolis
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Andrius Janukonis ir Linas Samuolis

Investuoja JAV

„Icor“ savininkai pastaruoju metu dairosi investicijų galimybių ne Lietuvoje.

Su Lietuvos koncernu „Icor“ susijusi bendrovė „Investimus Foris“ ketina investuoti 265 mln. JAV dolerių (243,86 mln. eurų) į amoniako gamyklos statybą JAV Luizianos valstijoje.

„Ši tiesioginė užsienio investicija iš vienos lyderiaujančių Baltijos regiono įmonių reprezentuoja naują puslapį, plėtojant Luizianos ekonomiką. Mes patvirtiname „Investimus Foris“ investiciją, kad neveikianti biokuro jėgainė būtų perdaryta į amoniako gamyklą. Šis projektas sukurs šimtus darbo vietų ir bus svarbus ekonominis postūmis centrinei Luizianai“, – pranešime spaudai sakė Luizianos gubernatorius Bobby'is Jindalas.

Jo teigimu, statybos turėtų prasidėti antrąjį 2016 metų ketvirtį ir truks iki 2018 metų antros pusės. Naujoji gamykla per metus turėtų pagaminti 500 tūkst. tonų amoniako – didžioji jo dalis bus tiekiama į JAV vakarus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs