Bendrovė „Stronglasas“ yra viena iš didžiausių stiklo apdirbimo įmonių Baltijos šalyse, kuri per metus apdirba apie 1,6 mln. kv metrų žaliavinio stiklo. Bendrovėje dirba 245 darbuotojai, savo produkcija ji prekiauja Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Stiklui grūdinti naudojamos 4 grūdinimo krosnys, kurios suvartoja didelius kiekius elektros energijos, tad per metus sunaudojama apie 10–11 mln. kWh elektros energijos.
Bendrovės duomenimis, iki 2022 m. vidutinė elektros energijos sąskaita siekė 50–75 tūkst. eurų per mėnesį, o per 2021 m. už elektrą buvo sumokėta 698 tūkst. eurų. Prasidėjus energetikos krizei, 2022 m. bendrovės elektros sąnaudos pakilo daugiau kaip 3,4 karto ir siekė 2,3 mln. eurų, nusileisdamos tiktai darbo užmokesčiui.
„Esame vienas iš didžiausių elektros energijos vartotojų Pietų Lietuvoje, dėl to investicijos į atsinaujinančią energetiką mums yra ypatingai aktualios. Džiaugiamės, kad ES fondų pagalba pavyks pratęsti nuosavos energijos gamybos projektus“, – sako Andriejus Jakštas, įmonės „Stronglasas“ vadovas ir vienas iš pagrindinių akcininkų.
Elektrinę toliau plės
Pasak vadovo, „Stronglasas“ 2020 m. įgyvendino pirmąjį 1 MW galios saulės elektrinės projektą. Bendra projekto vertė – 728 tūkst. eurų, dalis jo – apie 327 tūkst. buvo finansuota ES fondų investicijomis. Ant gamybinių patalpų stogo sumontuota saulės jėgainė generuoja apie 870 tūkst. kWh elektros energijos per metus, kas sudaro apie 8 proc. viso įmonės elektros poreikio.
„Šiuo metu šalia bendrovės esame įsigiję 3,7 ha žemės su tikslu čia pastatyti 2 MW saulės jėgainių parką, o šiam projektui taip pat buvo suteikta 300 tūkst. eurų investicijų iš ES fondų. Pastačius abi elektrines, jos generuos apie trečdalį mūsų įmonės elektros poreikio, kas leis gerokai sumažinti sąnaudas energijai“, – pasakoja A.Jakštas.
Vadovo nuomone, valstybės ir ES programos, nukreiptos į atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą įmonėse, yra verslo katalizatorius, kuris leidžia įmonei stiprinti konkurencingumą, didinti tvarumą ir vertę. Įmonė skaičiuoja, kad esant rinkoje vidutinei elektros kainai 15 centų už kWh, investuotos lėšos atsipirks per 9-10 metų, jei kaina mažės, atsipirkimo terminas trumpės.
Tausoti aplinką ir gamtos išteklius
Šių metų liepos pabaigoje saulės elektrinės statybų projektą pradėjo įgyvendinti ir Biržų akcinė bendrovė „Siūlas“. Bendrovėje dirba apie 300 darbuotojų, pagrindinė bendrovės veikla – gamyba, čia gaminami lininiai verpalai, lino medvilnės audiniai, drabužiai.
„Augančios elektros kainos paskatino įmonę analizuoti modernius energijos gamybos ir taupymo sprendimus bei diegti technologijas, kurios leidžia tausoti aplinką ir gamtos išteklius. Esame dėkingi auditoriams už atliktą energijos auditą ir rekomendacijas, pagal kurias planuojame įsirengti saulės jėgainę“, – teigia Vidmantas Gražinys, bendrovės „Siūlas“ direktorius.
2021 m. įmonė atliko energijos vartojimo auditą ir vadovaudamasi jame pateiktomis rekomendacijomis nusprendė pasistatyti 499,73 kW galios saulės elektrinę. Šių metų pavasarį „Siūlas“ pateikė projekto įgyvendinimo planą pagal kvietimą pasinaudoti ES investicijomis. Įmonei skirtas finansavimas. Saulės elektrinės įrengimo darbai jau pradėti. Bendra projekto vertė siekia 338 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 175 tūkst. eurų sudaro investicijos iš Europos regioninės plėtros fondo.
„Per metus planuojame pagaminti iki 430 MWh elektros energijos, kas sudarys apie trečdalį šiuo metu egzistuojančio įmonės metinio elektros poreikio. Atsinaujinančios energetikos sprendimai leis ženkliai sutaupyti ir kartu sumažinti priklausomybę nuo iškastinės energijos poreikio“, – teigia V.Gražinys. Jo teigimu, ši investicija svarbi ne tik iš ekonominės, bet ir tvarumo pusės – ji padės bendrovės šiltnamio efektą sukuriančių dujų pėdsaką sumažinti iki 94 tonų CO2 per metus.
Susidomėjimas auga milžiniškai
2023 m. pradžioje paskelbtas kvietimas „AEI pramonei“ sulaukė 265 unikalių projektų įgyvendinimo planų, viso Lietuvos pramonės bendrovės pretendavo į beveik 40 mln. eurų investicijų atsinaujinantiems energijos ištekliams, nors iš pradžių buvo numatyta 10 mln. eurų.
„Lietuvos įmonių susidomėjimas atsinaujinančiais energijos ištekliais – milžiniškas. Kvietimas sulaukė tris kartus daugiau norinčių nei buvo numatyta lėšų. Atsižvelgę į verslo poreikius tvaresnei ir taupesnei elektros energijai, padidinome finansavimą ir tai leido gauti investicijas visiems projektams, kurie buvo pripažinti tinkamais“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak Inovacijų agentūros Verslo skatinimo skyriaus vadovės Dianos Martinavičės, verslui skirtas finansavimas buvo skirstomas 3 etapais, iš kurių 2 jau pasibaigė: „Rugsėjo pradžioje džiugią žinią dėl finansavimo skyrimo gavo ir trečiojo etapo įmonės – visi 226 projektai jau sulaukė finansavimo. Šiuo metu pasirašomos projektų įgyvendinimo sutartys.“
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos ketina paskelbti kvietimų už 165,2 mln. eurų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. Eur, iš jų – 165,2 mln. Eur numatyta skirti pramonės perėjimui link neutralios klimatui ekonomikos.
