Anot „Deloitte“, Šiaurės Amerikos skalūninių dujų sėkmė paskatino norą tokius rezultatus kartoti ir kitose šalyse – didinant skalūninių dujų potencialą, pertvarkyti gamtinių dujų rinkas visame pasaulyje. Tačiau remiantis ataskaitos išvadomis, šių šalių dar laukia ilgas kelias – kol išgaunamų dujų kiekiai ir reikalinga infrastruktūra reikšmingai sumažins vietoje išgaunamų gamtinių dujų kainas bei atvers eksporto galimybes.
Lenkai išgaunamus skalūnus sunaudos vietinėje rinkoje
Europoje didžiausius skalūnų išteklius turi Lenkija. Šios šalies skalūnų pramonė stengiasi išlaikyti tarptautinį susidomėjimą po pastarųjų metų nesėkmių serijos. Dabartinė šalies dujotiekio infrastruktūra yra ribota, vystymąsi slopina siaura paslaugų pramonė, turinti tik penkiolika gręžimo platformų ir tik penkias, galinčias gręžti giluminius skalūnų gręžinius.
Kaip rašoma „Deloitte“ pranešime, Lenkijos skalūnai yra nuo 1,6 iki 3,2 kilometrų gylyje, giliau nei JAV skalūnų telkiniai, o tai labai neigiamai paveikia išgavimo kainą.
Kaip rašoma „Deloitte“ pranešime, Lenkijos skalūnai yra nuo 1,6 iki 3,2 kilometrų gylyje, giliau nei JAV skalūnų telkiniai, o tai labai neigiamai paveikia išgavimo kainą. Iki šiol Lenkijoje buvo atlikti tik 33 bandymai ir nepavyko išgauti pakankamo dujų kiekio, kuris būtų komerciškai pagrįstas. Dviejų gręžinių bandymų rezultatais nusivylusi „ExxonMobil“ paskelbė paliksianti šalį; kitos bendrovės seka šiuo pavyzdžiu.
Nepaisant nesėkmės, Lenkijos vyriausybė planuoja iki 2015 metų pradėti skalūninių dujų gamybą, o iki 2020 metų – eksploatuoti 270 skalūnų gręžinių. Jei naujos investicijos ir gręžinių bandymų rezultatai neatsipirktų, Lenkijai tai būtų didžiulis iššūkis ir žingsnis atgal.
Norėdamas padidinti savo šalies išteklių galimybes, Lenkijos geologijos institutas 2014 metais taip pat ketina išleisti skalūnų išteklių vertinimą. Nepaisant dujų paklausos kreivės su 1 proc. augimu per pastaruosius penkerius metus, šalis vis dar turi santykinai mažas atsargas – 88 tūkstančius kubinių pėdų vienam gyventojui. Jei šalis visgi pradėtų komercinę skalūninių dujų gamybą, jos įtaka pasaulinei rinkai būtų labai ribota, nes šiuo metu dujas dideliais kiekiais importuojanti šalis didžiąją dalį išgaunamų skalūninių dujų sunaudos savo vietinėje rinkoje.
Gamtinių dujų paklausa padvigubės
„Deloitte“ ataskaitoje numatoma, kad dujų kainų indeksavimo pagal naftos kainą atsisakyta nebus, o rinkos kaina bus nustatoma, remiantis įvairiais kriterijais. Naujausios tendencijos atspindi perėjimą prie kainų spektro, kur „pririšimas“ prie naftos kainų yra vienas iš kelių naudojamų kainodaros mechanizmų.
Perspektyva, kad eksportuodama suskystintas gamtines dujas JAV globalizuos skalūnų dujų išteklius, domina daugelį. Tikimasi, kad JAV skalūninių dujų eksportas paveiks ir suskystintų gamtinių dujų kainos nustatymo mechanizmą, panaikindamas ilgalaikes sutarčių kainų formules, susietas su naftos kainomis. Nepaisant augimo, pasaulinė dujų rinka išlieka susiskaldžiusi regionais dėl transportavimo kaštų ir reguliavimo kliūčių. Taigi, ir dujų kainos išlieka regioninės.
Iki 2017 metų bus statoma 12 suskystinimo gamyklų, kuriose planuojama apdoroti 84 milijonus tonų dujų per metus (mt/m). Planuojama arba siūloma statyti papildomas 23 gamyklas, iki 2020 metų gamybos apimtis potencialiai išplečiant beveik iki 170 mt/m. Kita vertus, mažai tikėtina, kad tokios siūlomos gamybos apimtys bus įgyvendintos.
Prognozuojama, kad 2014–2020 metais pasaulinė suskystintų gamtinių dujų paklausa padvigubės. Pasaulyje planuojama statyti 56 dujų terminalus 20-yje šalių, gamybos apimtis potencialiai išplečiant iki 166 mt/m.
