„Tas skaičius reikšmingai didės per ateinančius kelis metus, tikėtina, iki 70 proc., atsižvelgiant į tai, kad pasileis Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir turėsime metinius duomenis atliekų deginimo jėgainių, kurios pradėjo energijos gamybą 2020 metų antroje pusėje ar metų pabaigoje“, – pirmadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje teigė D.Jasas.
Pasak jo, dabar aukcionuose parduodama 55 proc. šilumos. Du trečdalius jos parduoda nepriklausomi gamintojai, o vieną – šilumos tiekimo įmonės.
D.Jasas sako, kad taip yra dėl situacijos didžiuosiuose miestuose, kur veikia daugiausia nepriklausomų gamintojų, o jų įrenginiai yra gerokai didesni nei šilumos tiekimo įmonių katilinės.
Pasak D.Jaso, 2020 metais dėl konkurencijos ir aukcionų, preliminariais duomenimis, vartotojai sutaupė apie 17 mln. eurų, užpernai – 10,7 mln. eurų.
Jo teigimu, šilumos tiekėjai šilumą parduoda kiek pigiau nei nepriklausomi gamintojai dėl objektyvių priežasčių: didžioji dauguma jų įrenginius pasistatė su Europos Sąjungos parama.
„Tai natūralu, kad turi galimybę turėti mažesnes kainas. Ar jos turi būti tokio lygio mažesnės, ar galėtų būti daugiau mežesnės, reikia diskutuoti analizuojant atskirų įmonių situaciją“, – teigė VERT atstovas.
Anot jo, 2019 metais vidutinė šilumos kaina aukcionuose buvo 2,7 cento už kilovatvalandę, 2020 metais vidurkis nukrito iki 2 centų.
„Tam įtakos turėjo ir konkuravimas, ir biokuro kainos pokyčiai“, – aiškino D.Jasas.
VERT atstovo teigimu, iš 49-ių šilumos tiekimo įmonių 11-ai šilumą tiekia nepriklausomi gamintojai. Pastarųjų iš viso yra 45, iš jų 27 reguliuojami.
