Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas Seimo Ekonomikos komitete tvirtino, kad šildymo kaina Lietuvos miestuose keisis priklausomai nuo to, kiek ten yra nepriklausomų gamintojų, kiek naudojama biokuro ir kiek – gamtinių dujų.
M.Taparauskas sakė, kad Lietuvoje šildymo kainos vidutiniškai kils 31 proc., o kainų lygis bus panašus į 2018–2019 metų.
Kas mokės daugiausia?
O vartotojų sąskaitos labiausiai priklausys nuo pastato tipo. Pavyzdžiui, naujos statybos ar pilnai renovuotuose namuose, suvartojančiuose mažiausiai šilumos energijos, šildymas pabrangs apie šešis eurus. Vidutinė mėnesinė šilumos sąskaita 60 kv. m bute šiemet bus apie 28 eurus, kai pernai siekė 22 eurus.
Mažai arba vidutiniškai šilumos suvartojančiuose daugiabučiuose šildymas 60 kv. m bute šiemet pabrangs maždaug dešimčia eurų – nuo 37 eurų iki 47 eurų.
Daug šilumos suvartojančiuose daugiabučiuose sąskaitos pašoks 14-a eurų iki 66 eurų per mėnesį.
O blogiausios kokybės pastatuose, suvartojančiuose labai daug šilumos, brangimas sieks 23,5 eurų per mėnesį, o sąskaita išaugs iki 110 eurų.
Tiesa, M.Taparauskas tvirtino, kad socialiai remtiniems vartotojams valstybė padės – pavyzdžiui, 60 kv. m bute trijų asmenų šeima už šildymą mokės apie 61 eurų. O likęs skirtumas bus kompensuotas iš biudžeto.
Šildymą brangina biokuro ir gamtinių dujų augimas
M.Taparauskas pabrėžė, kad šildymo kainų kilimą labiausiai lems biokuro ir gamtinių dujų augimas. Lietuvoje dominuojanti kuro rūšis – biokuras, kurio šilumos energijai pagaminti sunaudojama apie 70 proc. Biokuro kaina šiemet apie 40 proc. didesnė negu pernai.
Šiemet itin pabrango ir gamtinių dujų, kurių iki 30 proc. panaudojama šilumos gamybai, kaina – 2,6 karto.
„Turime labai greitai kylančias gamtinių dujų kainas, ir tiems miestams, kurie naudoja jas reikšminga dalimi, neišvengiamai atsilieps ir šildymo kainoms“, – tvirtino M.Taparauskas.
Jis lygino, kad Vilniuje, kur apie 40 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas, šildymas brangs smarkiau, o Kaune, kur 95 proc. šilumos gaunama ar superkant iš nepriklausomų gamintojų, ar pasigaminant biokurą, šoko įtaka bus žemesnė.
Reaguodami į tai Seimo Ekonomikos komiteto nariai negailėjo pylos ir „Ignitis“ įmonei, nespėjusiai pastatyti Vilniaus kogeneracinė jėgainės biokuro bloko. Priminsime, kad sutartis su jį stačiusia lenkų įmone „Rafako“ buvo nutraukta 2020 m. spalį, dėl šio sprendimo įmonė teisiasi su jėgainės savininke „Ignitis“. Tai lėmė, kad sostinė vis dar didelę dalį, 44 proc., šilumos gamina būtent iš dujų.
„Priežastis, kodėl biokuro dalis Vilniuje nėra tokia, kokia galėtų būti, yra dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto vėlavimo“, – tvirtino Laisvės frakcijai atstovaujanti Ieva Pakarklytė, raginusi kitą kartą į posėdį pasikviesti ir „Ignitis“ atstovus.
„Tik dėl jų vilniečiai mokės didesnes kainas. Projektas sužlugdytas, nesvarbu, rangovai išėjo, bet „Ignitis“ vadovavo. „Ignitis“ buvo užsiėmęs vykdyti projektą, tad turi jausti kaltę, kad projektas neįgyvendintas“, – antrino komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius.
„Darbietis“ Jonas Pinskus taip pat svarstė, kodėl nebuvo pasiruošta energetinių išteklių brangimui – neįrengtos požeminės dujų saugyklos ar pasirūpinta žaliąja energetika.
„Akivaizdu, kad praleidome galimybes pasistatyti vėjo jėgainių parką jūroje, gal turėdami žalią pigią elektros energiją galėtume amortizuoti importuojamos elektros kainų šuolį“, – tvirtino jis.
O „valstietis“ Arvydas Nekrošius teiravosi Energetikos ministerijos atstovų, kokie iš šiuo metu girdimų pasiūlymų leistų stabilizuoti energetikos kainų augimą – siūlymai apima nuo mažesnio PVM tarifo iki kainų kilimo apribojimo iki 30 proc.
Tiesa, konkretaus atsakymo Seimo narys neišgirdo. Energetikos viceministrė Inga Žilienė tvirtino, kad Vyriausybė pateiks siūlymų paketą, kaip suvaldyti kainų šuolį, taip pat vardijo galiojančią PVM lengvatą centralizuotai tiekiamam šildymui, galimybes išdėlioti sąskaitas per tam tikrą laikotarpį, vystyti žaliąją energetiką.
Vilniuje brangs net 60 proc.
Šildymo kainos labiausiai turėtų kilti Vilniuje, kuris didžiąja dalimi prie biokuro pereiti taip ir nespėjo. Rugpjūtį Vyriausybei pristatytomis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vilniečiai šią žiemą už šilumą gali tikėtis mokėti beveik 50 proc. daugiau nei pernai.
Tačiau realus įkainis gali būti ir dar didesnis, kadangi kuro žaliavos – tiek dujų, tiek biokuro – kaina vis auga. Sostinei šilumą tiekiančios įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovai šiandien prognozuoja, kad šiluma gyventojams pabrangs apie 60 proc.
Kauniečiai VERT prognoze turėtų būti mažiausiai nepatenkinti – čia kilovatvalandės kainos augimas nesieks 3,5 proc. Laikinosios sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka beveik mažiausiai šalyje. O klaipėdiečiai patirs 15 proc. kainų augimą. Šiauliečiams prognozuojama 29,3 proc. didesnės šilumos kainos, o panevėžiečiai gali tikėtis 14 proc. kainų padidėjimo.
M.Taparauskas taip pat pabrėžė, kad biokuro kaina pernai buvo rekordiškai žema, o tai lėmė sanitariniai miškų pirkimai kaimyninėse šalyse, sustojusi medienos pramonė.
Pasak jo, 60–65 proc. šildymo kainos sudaro įmonių mokami kintami kaštai, kaip kuro įsigijimo kaštai ir šilumos aukcionuose perkama šiluma. 40 proc. – pastovioji dalis, kaip nusidėvėjimas, remontas. Šitos kainos reguliuojamos tarybos ir peržiūrimos kartą per metus.
