VERT spręs dėl elektros pralaidumų su Baltarusija

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį spręs dėl vienašalio Lietuvos plano nuo trečiadienio mažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą.
Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / „Scanpix“/AP nuotr.

Šiuo metu Latvija ir Estija prekiauja elektra su Rusija pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką. Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad per Latviją į Lietuvą patenka Astravo AE elektra ir dėl to pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija teigia, kad prekiauja tik rusiška elektra.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis yra sakęs, kad dabar dirbtinai užblokuojama galimybė patekti į Lietuvą pigesnei elektrai, susidaro elektros kainų skirtumai Latvijoje ir Lietuvoje.

Vyriausybės komisija liepą pritarė „Litgrid“ parengtam planui sumažinti elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos. Tai reiškia, kad kol bus pasiektas naujas trišalis Baltijos šalių susitarimas, Lietuva vadovausis savo prekybos taisyklėmis.

Planas parengtas atsižvelgiant į tai, jog nepavyko pasiekti bendro susitarimo su Latvijos ir Estijos operatoriais dėl bendros koordinuotos Baltijos šalių tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos, teigia VERT.

Jei taryba pritars planui, nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 megavatų (MW) iki daugiausiai 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.

Tuomet Latvija prekybai su trečiosiomis šalimis galės išduoti pajėgumus, kurie maždaug atitiks jos linijų pralaidumą su Rusija. Latvijos ir Estijos dabar taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos-Lietuvos jungčių pralaidumas.

Latvijos ir Estijos operatorės pateikė pastabų

Reaguodamos į Lietuvoje svarstomą metodiką Latvijos ir Estijos operatorės AST ir „Elering“ be kita ko pažymėjo, kad joje neatsižvelgiama ir nėra numatyti Baltarusijos ir Lietuvos (BY-LT) jungties srautai, atsirandantys dėl prekybos per Latvijos ir Rusijos sieną.

„Importuojant elektros energiją iš Rusijos į Latviją pagal įprasto režimo schemą, 44 proc. srauto turi praeiti per BY-LT sieną. Toks požiūris nepagrįstai riboja kitų Baltijos šalių elektros prekybą su Rusija. BRELL susitarimas numato teisę perduoti elektros energiją per BRELL kilpos tinklus, atsižvelgiant į turimas technines tinklo galimybes“, – teigia kaimyninių šalių operatorės.

VERT pažymi, kad prekyba elektra tarp Latvijos ir Rusijos vyksta pagal metodiką, kurios taryba nepatvirtino, nes ši neatitinka vadinamojo „antiastravo“ įstatymo.

Pasak tarybos, „Litgrid“ birželį raštu informavo BRELL šalių operatores apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes („antiastravo“ įstatymas) ir liepą pateikė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų sertifikatą dėl tokių aplinkybių.

Kartu operatorė pranešė, kad dėl tų aplinkybių negali įvykdyti reikalavimų, kuriuos kelia metodinės gairės dėl BRELL žiedo stabilaus veikimo Lietuvos ir Baltarusijos jungtyje.

Viešosios konsultacijos metu metodikos projektui sulaukta kelių dešimčių pastabų, jas taip pat teikė Rusijos operatorė „SO JES („Sistemnyj operator JES“), Estijos konkurencijos institucija, bendrovė „Inter RAO Lietuva“ ir kitos įmonės.

Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų