VERT vadovas R.Pocius nurodė, kad Europoje diskutuojama apie tai, jog nepakankamai efektyviai yra išnaudojama esama infrastruktūra.
Dėl neefektyvių kainodaros ir pajėgumų paskirstymo mechanizmų, vėliau neefektyviai investuojama ir į infrastruktūrą.
Jis pateikė ir teorinį pavyzdį, kaip tai atsiliepia buitiniams vartotojams.
„Su tuo dažnai susiduriame gaudami ir vartotojų skundus, ir paklausimus. Kai šalia esantis vartotojas turi rezervavęs 35 kW, panaudoja kokius 5 kW. Bet šalia gaminantis vartotojas nori prisijungti, bet negali to padaryti, nes ESO, jei vartotojas yra rezervavęs pajėgumus, privalo juos laikyti. Čia yra didžiausia problema – buitiniams vartotojams nėra vadinamosios galios dedamosios, kuri priverstų juos galvoti ir atsisakyti perteklinių pajėgumų“, – nurodė VERT pirmininkas, nuotoliniu būdu dalyvavęs ESO ir VERT susitikime su Seimo Darbo partijos frakcijos atstovais.
Jis teigė, kad tai galėtų paskatinti ne tik spartesnį gaminančių vartotojų prisijungimą, tačiau ir sumažintų investicijų į tinklą poreikį.
R.Pocius pridūrė, kad norint įgyvendinti Lietuvos energetikos strategiją ir iki 2030 m. tapti visiškai nuo elektros importo nepriklausoma šalimi, gaminančia ją tik iš atsinaujinančių išteklių, reguliuojama tarifo dalis ir investicijos tik augs.
„Europos reguliuotojai ir Europos Komisija ragina tą komunikuoti visiems – ir politikams, ir visuomenei, kad reguliuotojas neliktų kraštinis aiškintis, kodėl reguliuojama dalis auga“, – nurodė VERT vadovas.
VERT atstovai antradienį dalyvavo Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) Generalinės Asamblėjos bei 120-ajame ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Reguliuotojų valdybos susitikime Liublianoje.
Investicijos į tinklą šį rudenį sukėlė didžiules diskusijas institucijų lygmeniu – spalio mėnesį Valstybės kontrolė savo išvadoje pažymėjo, kad realios ESO investicijos į tinklą nuo numatytų projekcijų skyrėsi 160 mln. eurų suma. Tokią sumą per skirstymo dedamąją sumokėjo visi šalies elektros vartotojai – tiek buitiniai, tiek komerciniai.
Šį perviršį VERT teigia fiksavę ir į jį atsižvelgę dar 2021 m. „Valstybės kontrolė nenustatė kažko, ko mes nebuvome viešinę“, – ketvirtadienį pažymėjo VERT Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė.
Buitinis vartotojas už elektrą per mėnesį vidutiniškai permokėjo 68 centus, komercinis vartotojas – apie 11,5 eurų, nurodė ji.
Iš pradžių buvo numatyta, kad permoką ESO grąžins iki 2035 m. Vis dėlto po Valstybės kontrolės išvadų kilus šurmuliui, imta ieškoti galimybių permoką per tarifą grąžinti anksčiau.
Praėjusią savaitę R.Pocius patvirtino, kad permoką buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos.
Termino, kuris iš pradžių buvo nurodytas kaip 15 metų, sutrumpinimas atsilieps ir ESO finansams, nurodė A.Skunčikaitė.
Dėl tos priežasties ESO teks rinktis prioritetus, tam numatytos trys alternatyvūs modeliai. Pirmuoju atveju, atsiras rizika sumažinti investicijas, antruoju – viršyti tvaraus skolinimosi reikalavimus, o trečiuoju atveju reikėtų didinti reguliuojamą tarifą, norint išlaikyti pakankamas investicijas.
Iki šios savaitės pabaigos metu laukiama rinkos dalyvių pastabų, tinkamiausią modelį tikimasi patvirtinti iki metų pabaigos.
Kaip nurodė ESO vadovas Renaldas Radvila, pilnai pakeisti dabartinį elektros tinklą, kurios daugiau nei pusė elektros energijos skirstomųjų tinklų oro linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų, reikia didžiulių investicijų.
„Tai 1,4 mlrd. eurų. Tai būtų labai didelis spaudimas [elektros] tarifui. Grubiai skaičiuojant – 1 ct tarife yra 100 mln. eurų per metus, todėl jei mes norime didinti investicijų sumą, tiek centų turėtų didėti tarifas", – nurodė ESO vadovas Renaldas Radvila.