„Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc. energijos viso šalies energijos poreikio, kai dar užpernai – tik trečdalį“, – pranešime teigė ministras Dainius Kreivys.
Pernai „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje pigiausiai elektra kainavo balandžio–gegužės mėnesiais (atitinkamai 67,27 euro ir 78,02 euro), brangiausiai – rugsėjį (117,28 euro).
Pigiausiomis dienomis vidutinė dienos kaina nesiekė 10 eurų: liepos 2 dieną – 4,97 euro, spalio 7 dieną – 7,49 euro.
„Spalis buvo saulėtas ir vėjuotas, tad būtent šį mėnesį buvo fiksuojama rekordinė vietinė generacija, dvi savaites iš eilės patenkinusi net virš 70 proc. Lietuvos elektros vartojimo ir lėmusi mažesnę didmeninės elektros energijos kainą“, – teigiama ministerijos pranešime.
„Litgrid“ duomenimis, 2023 metais Lietuvoje pagamintos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc.
Anot ministerijos, pokytį lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių – dabar ji sudaro apie 30 proc. bendro šalies elektros suvartojimo. Bendra saulės ir vėjo jėgainių įrengtoji galia 2023 metų pabaigoje siekė daugiau kaip 2,3 gigavato (GW) – 3,3 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje.