„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Vilniaus energija“ neteko licencijos. Kas toliau?

Daugiau nei 15 metų sostinės šilumos ūkį valdžiusi „Vilniaus energija“ skaičiuoja paskutines dienas – pasitraukimo vartotojai net nepajus, nereikės persirašyti sutarčių ar atlikti kokių kitų veiksmų. Tačiau įvairių skandalų epicentre buvusi bendrovė ir toliau bus minima dažnai – po turto perdavimo kovo 29 d. dar ilgai truks teisiniai ginčai dėl to, kas, kam ir kiek skolingas. Planuojama bendrovei teikti trijų dalių pretenziją.
Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
„Vilniaus energija“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Antradienį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdyje nutarta „Vilniaus energijos“ šilumos tiekimo licenciją panaikinti nuo kovo 30 d. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis pačios „Vilniaus energijos“ prašymu. Kovo 29 d. baigia galioti nuomos sutartis, kurios pagrindu „Vilniaus energija“ valdo šilumos gamybos įrenginius ir šilumos perdavimo tinklus bei tiekia šilumos energiją Vilniuje.

Nuo 2017 m. kovo 30 d. vilniečiams šilumą užtikrins kitas tiekėjas – Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri gavo šilumos tiekėjo licenciją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdas Benkunskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdas Benkunskas

„Kad kovo 29 d. galėtų kažkas neįvykti, tikrai nemanoma, perimsime visą šilumos ūkį. O turtiniai santykiai, kas kam ir kiek skolingi, greičiausiai tęsis dar ne vienerius metus. Pati „Veolia“ („Vilniaus energijos“ akcininkė) Lietuvos valstybę yra padavusi į Vašingtono arbitražą. Lygiagrečiai mes, matyt, turėsime ginčą Stokholmo arbitraže, tai numato nuomos sutartis. Visi tie piniginiai santykiai dar užtruks“, – teigia Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Jis patikina, kad gyventojams jokių veiksmų dėl pokyčių kovo 29 d. atlikti nereikės.

„Už kovo mėnesį gyventojai dar atsiskaitys su „Vilniaus energija“, o už likusias dvi dienas jau reikėtų, aišku, mokėti Vilniaus šilumos tinklams, bet šios dvi dienos bus prijungtos prie balandžio mėnesio sąskaitų, kad nereikėtų atskirų sąskaitų“, – sako V.Benkunskas.

Trys pagrindiniai reikalavimai

Vilniaus vicemeras skaičiuoja, kad VKEKK pernai „Vilniaus energiją“ įpareigojo vartotojams grąžinti 24,3 mln. eurų viršpelnio už 2012–2014 m., tačiau bendrovė per šį šildymo sezoną spėjo grąžinti tik 6 mln. eurų.

Vilniaus šilumos tinklai nebegalės toliau teikti šios kompensacijos, kol ji nebus išreikalauta iš „Vilniaus energijos“. Dėl to šia dalimi laikinai turės padidėti šilumos kainos vartotojams kovo pabaigoje ir balandį. Kitą šildymo sezoną, atgavus kompensaciją iš „Vilniaus energijos“, kompensacija vartotojams greičiausiai būtų pratęsta.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Sekmokas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Sekmokas

„Vilniaus šilumos tinklai negali taikyti nuolaidos dėl permokos, kadangi jie jokių permokų negavo. Dėl to būtent šia dalimi kaina augs. Tačiau nuo kito šildymo sezono tai bus įvertinta ir bus stengiamasi permoką grąžinti, greičiausiai vėl kaip kainos kompensaciją“, – sako Vilniaus šilumos tinklų Stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas.

Antra pretenzijų dalis – VKEKK teismo sprendimu turi perskaičiuoti 2010–2015 m. šilumos ir karšto vandens kainas. Gali būti, kad vartotojams teks grąžinti papildomų lėšų.

Įspėjusi, kad „Vilniaus energija“ neteikia kainų perskaičiavimui reikalingų duomenų, VKEKK kovo 10 d. įpareigojo bendrovę per 5 darbo dienas pateikti prašomą informaciją ir įspėjo, kad to nepadarius gali būti skirta bauda nuo 289 Eur iki 0,5 proc. metinių reguliuojamos veiklos pajamų.

„Nėra žinoma, kokios čia sumos gali būti, savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai dės maksimalias pastangas, kad visos iš vilniečių per 15 metų neteisėtai surinktos permokos būtų grąžintos kaip kompensacijos“, – tikina Vilniaus vicemeras.

A.Sekmokas papildo, kad, be kompensacijų vartotojams už praeities laikotarpius, „Veolia“ ir „Vilniaus energijai“ teikiama pretenzija gali turėti ir trečią dalį – už išnuomotą turtą.

„Kiek išnuomotas turtas prarado vertės, kiek galbūt buvo kitų lėšų, kurios turėtų būti grąžintos, pvz., apyvartiniai taršos leidimai – tos sumos, kurios galimai priklauso miestui, o ne „Vilniaus energijai. Galbūt dar galime vertinti, ar buvo padarytos visos sutartyje numatytos investicijos. Tai ginčytini klausimai, kurie vėliau gali būti keliami kaip pretenzija. Šiuo metu vyksta turto vertinimas“, – sako A.Sekmokas.

Perėmimo procesas įtemptas

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas tikina, kad turto perėmimo iš „Vilniaus energijos“ procesas nėra sklandus. Tuo tarpu „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas teigia, kad po to, kai bendrovė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir buvo paskirtas nepriklausomas vertintojas, procesas įgavo racionalumo.

„Perėmimo procesas vyksta tikrai įtemptai, negalime pasakyti, kad viskas vyksta sklandžiai. Ekspertas buvo paskirtas arbitražo keliu, Vokietijos bendrovė jau dirba savo darbą, apžiūri ūkio techninę būklę, vertina statusą. Tie procesai yra sudėtingi, kalbame apie didelės vertės didelį ūkį, sudėtingą ūkį, kuris 15 metų buvo valdomas svetimų rankų. Tad, be abejo, tinkamai viską įvertinti ir sužiūrėti reikia daug ir žmogiškųjų, ir laiko išteklių“, – teigia V.Benkunskas.

Jis pridūrė, kad nuomos sutartyje buvo labai mažai apibrėžta, kaip šalys turėtų elgtis sutarčiai baigiantis. Todėl šiuo metu daug vietos palikta interpretacijoms arba šalių sutarimui.

„Kai to šalių susitarimo nepavyksta pasiekti, dėl to ir kyla tų nesklandumų“, – teigia V.Benkunskas.

„Vilniaus energijos“ atstovas prieštarauja.

„Dabar yra žymiai daugiau racionalumo. Kai mūsų įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir arbitražas paskyrė nepriklausomus turto vertintojus, procesas įgavo žymiai daugiau racionalumo, nei prieš tai, kai Vilniaus šilumos tinklai buvo vienašališkai paskyrę savo vertintojus. Dabar tas procesas vyksta skaidriai“, – teigia N.Mikalajūnas

Jis patikina, kad pasaulinei bendrovei „Veolia“ priklausanti „Vilniaus energijos“ grupė bus finansiškai pajėgi padengti kilusius įsipareigojimus – „Veolia“ juos laiduoja.

Užsiims teisiniais ginčais

„Vilniaus energija“, kol vykdo veiklą, išlieka didžiausių šalies energetikos įmonių trejetuke. Bendrovė kovą dar aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų. Nutraukus šilumos tiekimo veiklą bendrovės vaidmuo neabejotinai sumenks.

„Turime daug įvairių neišspręstų klausimų, teisinių procesų. Turime arbitražą Vašingtone. Taip pat yra įvairių finansinių procesų, tokių kaip milžiniška Vilniaus savivaldybės skola už šildymą. Kitų tolesnių ateities planų negalėčiau pasakyti, viskas yra akcininkų valioje“, – „Vilniaus energijos“ planus vardija N.Mikalajūnas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šildymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šildymas

Jis neatskleidė, kiek darbuotojų liks dirbti „Vilniaus energijoje“ – bus paliktas „optimalus kiekis“. Dauguma bendrovės darbuotojų kartu su šilumos ūkiu pereis į Vilniaus šilumos tinklus.

Prašo sumokėti iki kovo 29 d.

„Vilniaus energija“ kreipėsi į gyventojus su prašymu einamąsias sąskaitas sumokėti anksčiau – ne iki kovo 31 dienos, bet iki 29 dienos.

„Kovo 29 d. yra įprastos mūsų veiklos pabaiga, dėl to prašome gyventojų sąskaitas sumokėti iki šios dienos. Apie tai informavome klientus“, – teigia N.Mikalajūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs