Įtariama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis buvo padaryta daugiau nei 10 mln. litų žala šilumos vartotojams.
FNTT praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro sprendimu. FNTT pranešime spaudai „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ vadinamos „vienomis didžiausių Lietuvos šilumos ūkio monopolininkių V.E ir L.“. Buvę ir esami šių bendrovių vadovai, kurie įtariami padarę nusikaltimus, nenurodomi. Taip pat nenurodoma, ar byla bus ir kada bus perduota teismui.
Nuslėpė milijonus nuo Kainų komisijos?
BNS žiniomis, tyrimas pradėtas tiriant „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ taikos sutartimi baigtą ginčą dėl dujų kainos su dujų tiekėja „Dujotekana“ – pagal ją „Dujotekana“ abiem bendrovėms išmokėjo apie 3,4 mln. litų kompensacijų, kurias įmonės pervedė su akcininkais susijusiai bendrovei, taip nuslėpusios lėšas nuo Kainų komisijos.
Komisija, apskaičiuodama šilumos kainas vartotojams, neįtraukė kompensacijų, todėl nebuvo sumažinta šilumos kaina.
Komisija, apskaičiuodama šilumos kainas vartotojams, neįtraukė kompensacijų, todėl nebuvo sumažinta šilumos kaina.
„Vilniaus energija“ tuomet gavo 2,8 mln. litų kompensaciją, o „Litesko“ – apie 580 tūkst. litų. Neoficialiais duomenimis, dėl bendrovių veiklos apie 2003-2005 metus nukentėjo Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Vilkaviškio, Telšių ir Palangos miestų vartotojai.
„Vilniaus energijos“ pozicija: tai – kerštas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis tyrimą vadina kerštu už jo asmeninę poziciją strateginėmis energetikos temomis, kuri neatitinka valdančiųjų politikos.
„Tokie kaltinimai parodo, kad mūsų šalyje turėti poziciją, kuri nesutampa su valdžioje esančių asmenų nuomone, yra pavojinga, už tai baudžiama. Nelaisvų, nuo aukščiausių valdžios pareigūnų priklausomų, institucijų veiksmai kurpiant neegzistuojančias 10 metų senumo istorijas primena liūdną nedemokratinių valstybių realybę“, – „Vilniaus energijos“ pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Janukonis.
„Akivaizdu, kad esminės įtakos tyrimui turi šalyje vykstantys politiniai procesai, aukščiausių pareigūnų betarpiškas kišimasis į šį ikiteisminį tyrimą. Šalies prezidentė, kurios valioje yra generalinio prokuroro ir kitų aukščiausių teisėsaugos institucijų skyrimo ir atleidimo klausimai, 2014 m. kovo 26 dieną Seime skaitytame savo metiniame pranešime pareiškė, kad „...rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas", kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų. Pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 milijardų litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe“.
Tokie kaltinimai parodo, kad mūsų šalyje turėti poziciją, kuri nesutampa su valdžioje esančių asmenų nuomone, yra pavojinga, už tai baudžiama, – „Vilniaus energijos“ pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Janukonis.
Netrukus po to, 2014 m. balandžio 10 d., buvo įteikti pranešimai apie keliamus įtarimus dėl dešimties metų senumo įvykių A.Janukoniui, buvusiam „Vilniaus energijos“ prezidentui Jeanui Sacreste'ui ir buvusiam „Vilniaus energijos“ viceprezidentui Linui Samuoliui.
Įdomu tai, kad nuo to laiko A.Janukonis ir J.Sacreste'as buvo tik po kartą kviesti atvykti pas tyrėją, tačiau apklausiami nebuvo ir neturėjo galimybės detaliau susipažinti su įtarimais.
Galimybė pateikti parodymus, paaiškinti jiems žinomas aplinkybes nei A.Janukoniui, nei J.Sacreste'ui nebuvo suteikta jų paprasčiausiai nekviečiant į apklausas. Be to, J.Sacreste'ui buvo išverstas įtarimo tekstas, daugiau jokie bylos dokumentai į jo gimtąją prancūzų kalbą išversti nebuvo.
Vienintelis apklaustas L.Samuolis spėjo paaiškinti tik dalį jam žinomų aplinkybių, susijusių su mažesne įtarimų dalimi. L.Samuolio pateiktą medžiagą tyrėjai ignoravo ir neatsižvelgė į jo norą duoti parodymus, pateikti dokumentus, apklausti liudininkus, pasitelkti ekspertus.
Stebime situaciją, kuri verčia abejoti atlikto ikiteisminio tyrimo objektyvumu ir būsimo teismo nešališkumu. Visų pirma, dėl to, kad įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, jiems nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus“, – teigiama bendrovės pranešime.
„Svarbu pažymėti, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia įtariamųjų kaltės. Priešingai, tokios institucijos, kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), aiškiai pasisako, kad inkriminuojama veika nebuvo padaryta.
Kaltinimai remiasi pačių FNTT specialistų rengtos išvados atskiromis nuostatomis ir UAB „Dujotekana“ prezidento Vladimiro Orechovo, kuris įtarimuose minimu laikotarpiu šioje įmonėje nedirbo, šališkais parodymais. Visi įtariamųjų ir jų gynėjų prašymai buvo atmesti, nežiūrint į prašymų turinį.
Įdomu tai, kad eksparlamentaras V.Orechovas (buvęs „Dujotekanos“, kurią VSD yra įvardijusi kaip Rusijos KGB priedangos organizaciją Lietuvoje, vadovas) dar 2012 metais tyrėjams teigė, kad 2004 metais dirbo Seimo nariu ir apie tuo metu vykusius dujų pardavimo procesus nieko nežino. Tačiau jau po metų V. Orechovas savo parodymuose sklandžiai išdėstė visus FNTT pareigūnų sukurptus kaltinimus“, – rašoma pranešime.
Įtarimai visiems vadovamsFNTT pavasarį buvo pranešusi, kad 2014 m. balandžio 11 d. L.Samuoliui, kuris yra „Vilniaus energijos“ prezidentas, įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
Įtarimai taip pat pareikšti A.Janukoniui ir J.Sacreste'ui. Šie asmenys apklausti dėl galimo vadovavimo juridiniam asmeniui, skirtam nusikalstamai veiklai nuslėpti, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
A.Janukonis yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas, vienas koncerno „Icor“ vadovų. Jis laikomas ir neoficialiu „Vilniaus energijos“ vadovu. „Vilniaus energiją“ oficialiai valdo Prancūzijos koncernas „Dalkia“, kurį į Lietuvą atvedė A.Janukonis. „Vilniaus energiją“ valdančiai bendrovei „Dalkia Eastern Europe“ vadovauja Prancūzijos pilietis J.P.H.Sacreste'as, kuriam taip pat pareikšti įtarimai.
A.Janukonis yra pareiškęs, kad įtarimai neturi jokio pagrindo. „Pareikšti įtarimai tėra viešųjų ryšių akcija“, – 2014 m. balandžio 23 d. sakė „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ valdybos pirmininkas A.Janukonis.
Anot A.Janukonio, FNTT įtarimus pareiškė dėl dviejų sutarčių, „Vilniaus energijos“ su kita „Dalkia“ antrine įmone pasirašytų 2003 ir 2004 metais. Šiuos epizodus nuodugniai ištyrė Valstybės kontrolė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir specialiai tam sukurta Seimo komisija. „Jokių pažeidimų nebuvo rasta, įtarimai yra tušti“, – teigė A.Janukonis.
Specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukėme būtent dabar, nes bendra „Icor“ ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Reenergy“ pradėjo procesinius veiksmus prieš vyriausybę dėl neteisėto atliekų jėgainės statybų blokavimo Vilniuje“, – tuomet teigė A.Janukonis.
FNTT: tai tik pradžia
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė BNS sakė, kad pastarasis tyrimas yra dalis 2012 metų pradžioje pradėto didelės apimties tyrimo dėl „Vilniaus energijos“ ir grupės „Icor“ galimai nusikalstamos veiklos.
Tyrime įtarimai padarius 71 mln. litų nuostolių Vilniaus biudžetui pareikšti savivaldybės administracijai ir „Icor“ kontroliuojamai nekilnojamojo turto priežiūros bendrovei „City Service“, kuri nuo 2002 metų perėmė Vilniaus lopšelių, darželių, mokyklų, šilumos ūkio priežiūrą.
2012 metų rugsėjį prokurorai pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Įtariama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš biokuro pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 53 mln. litų grynojo pelno.
