Klimato kaitos savaitę Vilniaus miesto savivaldybė mini šiai progai skirtuose renginiuose, o nuo kitų metų įsigaliosiančias atliekų tvarkymo naujoves pristatė neįprastoje erdvėje – Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje (MBA).
Mišrių atliekų rūšiavimo gamykla, į kurią per metus ne tik iš Vilniaus, bet ir Trakų bei Ukmergės atvežama 220–230 tūkst. tonų buitinių atliekų pasirinkta siekiant paskatinti gyventojus rūšiuoti ir mažiau vartoti.
„Visuomenės įprotis pirkti ir vartoti galiausiai virsta tokiomis krūvomis“, – rodydamas į gamyklos teritorijoje pūpsančius kalnus atliekų tvirtino Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
„Žmonės meta viską: būna ir elektronikos, padangos, medžio, plytų, o taip pat net papuošalų ir pinigų“, – jam antrino MBA direktorius Aidas Ignatavičius.
Už ne vietoje išmestus senus baldus mokės namo gyventojai
V.Benkunskas žurnalistams sakė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigalios dvi pagrindinės Vilniaus miesto atliekų tvarkymo naujovės.
Pirmoji, nuo kitų metų už senų baldų ar buitinės technikos, numestos prie konteinerių, išvežimą mokės nebe visi vilniečiai, kaip iki šiol, o tik to konteinerio savininkai – namo, prie kurio stovi konteineris, gyventojai.
„Iki šiol, jei prie daugiabučio namo konteinerių kas nors numesdavo unitazą, kriauklę ar sofą, už šių šiukšlių surinkimą ir išvežimą buvo kompensuojama iš bendro atliekų tvarkymo rinkliavos biudžeto. Dabar bus fiksuojama, kad netvarkingai numestas daiktas yra prie konkretaus konteinerio ir visi to namo gyventojai turės už jo išvežimą sumokėti. Ši naujovė skatins, kad nelegalių sąvartynų prie buitinių konteinerių mažėtų“, – tvirtino V.Benkunskas.
Vilniaus miesto mero pavaduotojas tvirtino, kad pagalvota ir apie tuos atvejus, kai nereikalingais daiktais žmonės nusikrato kaimyniniuose kvartaluose. Siekiant kovoti su tokiais pažeidėjais, problematinėse vietovėse planuojama konteinerių aikšteles aptverti ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Tas vietas ir dabar žinome – tai daugiabučių namų kvartalai, esantys tranzitinėse vietose: prie aplinkkelio, Molėtų plento. Ten, kur žmonėms galbūt patogu iš sodų važiuojant numesti šiukšles. Aišku, kad tokių pavienių atvejų gali ir toliau pasitaikyti, bet tikslas, kad tokių atvejų mažėtų ir nereikėtų mokėti tiems, kurie nešiukšlina“, – sakė V.Benkunskas.
Šiuo metu yra apie 10 mobilių vaizdo stebėjimo sistemų, o nuo sausio 1 dienos ketinama įrengti per 30.
Stambiagabarites atliekas rinks iš gyventojų namų
Sekdama Vokietijoje pasiteisinusiu pavyzdžiu, Vilniaus miesto savivaldybė nuo sausio 1 dienos pristato dar vieną naujovę – kiekvienas vilnietis kartą per dvejus metus galės į namus užsisakyti asmeninį nereikalingų stambiagabaričių daiktų paėmimą.
V.Benkunskas viliasi, kad šis būdas taip pat mažins stambiagabaričių daiktų palikimą prie konteinerių.
Jis tvirtino, kad nauja tvarka papildomų lėšų nepareikalaus, nes tiesiog pasikeis tvarka.
„Kiekvienoje seniūnijoje yra zonos, kur gyventojai sumeta tokias atliekas, o kartą per mėnesį stambiagabaritės atliekos yra surenkamos. Estetine prasme tie mini sąvartynai atrodo nepatraukliai. Be to, tai neefektyvu, nes žmonės nežino, kokiu laiku atvažiuoja šiukšlių surinkėjai, kur yra tos vietos ir kai kuriems atrodo, kad paprastesnis būdas tiesiog numesti didelius daiktus prie konteinerių“, – tvirtino V.Benkunskas.
Užsisakyti tokią paslaugą gyventojai galės telefonu arba internetu.
Gyventojai šiukšlina vis daugiau
Minint Klimato kaitos savaitę, o lapkričio 29 dieną – ir Nieko nepirkimo dieną, Vilniaus miesto savivaldybė kvies vilniečius vartoti atsakingai.
„Mes sakome, kad kai prekybos centrai ragina pirkti, mes raginame gerai pagalvoti, ar verta pirkti, ir tai, kas nupirkta, panaudoti taip, kad tas poveikis gamtai būtų kuo mažesnis“, – tvirtino V.Benkunskas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį į Lietuvoje kasmet augantį buitinių atliekų kiekį vienam gyventojui.
„Jei 2016 vienam žmogui buvo priskiriama 444 kg buitinių atliekų, tai 2017 metais – 448 kilogramų, o 2018 metais – 455 kilogramai. Mes artėjame prie ES vidurkio, bet galbūt tai yra mums skambutis, raginantis sustoti ir pamąstyti, ar tikrai mums to reikia ir kur einame daug vartodami“, – sakė A.Gedvilienė.
Vilniaus miesto savivaldybė Tarptautinės nieko nepirkimo dienos proga paskelbė renginių ciklą, skirtą tvariam vartojimui „Savaitė be pirkinių: duok daiktui antrą šansą“. Nuo pirmadienio iki penktadienio savivaldybės fojė veiks apsikeitimo daiktais stotelė „DĖK‘ui“, kurios atskiras skyrius bus skirtas drabužiams. Taip pat veiks instaliacijų ir fotografijų paroda „Už švarią Lietuvą“.
Minint Klimatos kaitos savaitę savivaldybėje taip pat rengiama konferencija apie pirkimo įpročius, tradicijas ir pokyčius „Pirk mažiau: žiedinės ekonomikos praktikų konferencija“ bei bus organizuojamos ekskursijos po MBA gamyklą.
Kur vežamos mūsų šiukšlės
MBA gamykla yra būtent ta vieta, kur atkeliauja neišrūšiuotos vilniečių šiukšlės.
MBA direktorius Aidas Ignatavičius tvirtino, kad iš 220–230 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, kurių sulaukia mišrių komunalinių atliekų biologinio apdorojimo gamykla, per metus laiko išrūšiuojama apie 12 tūkst. tonų plastiko, stiklo, metalo, PET butelių, popieriaus ir kartono, kurie vėliau yra perdirbami. Daugiausiai, apie 30 proc., visų išrūšiuotų atliekų sudaro stiklas.
Pirminį išrūšiavimą gamykloje atlieka žmonės – 27–29 darbuotojai rankiniu būdu atrenka padangas, stambias atliekas, kartoną, spalvotą plėvelę, metalą ar akmenį. Vėliau atliekos rūšiuojamos automatizuotai.
2018 metais gamykla išrūšiuodavo apie 4,5 proc. nuo bendro atliekų kiekio, šiuo metu – 5,5 proc. A.Ignatavičius prognozuoja, kad galima būtų pasiekti ir 7 proc. išrūšiavimo rodiklį.
Beje, šios gamyklos tikslas yra pasiekti beatliekinę produkciją. Atrinktos antrinės žaliavos bus išvežtos perdirbimui, o likusios atliekos bus skirtos deginimui. Tiesa, šiuo metu deginimui paruoštas atliekas tenka vežti į sąvartyną, nes Vilniuje vėluojama atidaryti atliekų deginimo gamyklą.
