„Mes nuo dujų priklausysim tol, kol bus paleista vadinamoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Mes iš principo pagal tai, ką matome statybų aikštelėje, nesitikime to anksčiau nei 2024–2025 metais“, – taip Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Adomas Bužinskas sakė per tarybos posėdį praėjusią savaitę.
Jame, be kitų klausimų, buvo svarstoma ir 15 mln. eurų garantijos „Vilniaus šilumos tinklams“ suteikimo galimybė. Ji leistų įmonei lengviau imti paskolas apyvartinėms lėšoms.
Pati „Ignitis“ oficialiai skelbia, kad pirmoji šiluma iš biokuro bloko vilniečių namus pasieks iki 2022 m. pabaigos.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šį sezoną vilniečiams iš atliekų jau gamina šilumą ir elektrą, tačiau visu pajėgumu šis objektas galėtų veikti tik užbaigus biokuro bloką.
Kalbėdamas su 15min, A.Bužinskas patikslino, kad posėdžio metu paminėta 2024–2025 m. statybos pabaigos prognozė yra nebūtinai tiksli, kadangi savivaldybė neturi išsamių duomenų apie situaciją. Tačiau politikas kartu pabrėžė, kad bent jau artėjančiam šildymo sezonui pabaigtuvių nesitikima.
„Mūsų prognozė nebūtinai yra tiksli, bet mums jau teko gyventi pažadais, kad 2020 m. elektrinė jau bus paleista. Pagal dabartinę situaciją statybų aikštelėje ir pagal tai, kad, mūsų žiniomis, generalinio rangovo dar nėra. Taigi, kad šiais metais bus užbaigta statyba, mums atrodo mažų mažiausiai nerealu“, – sakė A.Bužinskas.
Jis pridūrė, kad savivaldybės atstovai yra „beveik įsitikinę“, kad kitą sezoną VKJ visu pajėgumu dar neveiks.
„Aišku, linkime, kad ji veiktų, nes tai mūsų visų interesas. Mes jau žiūrėjome optimistiškai į visą šitą procesą, o dabar žiūrime pesimistiškiau, nes, deja, bet dėl būtent tų vėluojančių statybų Vilniaus mieste ir susidarė ta situacija dėl šilumos kainos“, – kalbėjo A.Bužinskas.
Savivaldybės atstovas atskleidė, kad nors bendrauja su „Ignitis“ įvairiais klausimais, tarpusavio bendravimas yra „sudėtingas“, kadangi miesto politikai šilumos sektorių mato daugiau iš socialinės pusės, o energetikos įmonė – iš verslo.
„Ignitis“: biokuro bloką pabaigsime kaip ir planavome
Vis dėlto „Ignitis“ tokius A.Bužinsko žodžius neigia ir tvirtina biokuro bloką užbaigsiantys laiku.
Bloko užbaigtuvių klausimas pakibo nežinioje po to, kai 2020 m. spalį buvo nutraukta sutartis su Lenkijos įmone „Rafako“, kuri tapo nepajėgi finansiškai ir techniškai užbaigti statybos darbus.
Nuo to laiko įvykdyta keletas naujų viešųjų pirkimų.
Šviežiausios naujienos iš bendrovės – lapkritį už 1,4 mln. eurų pasirašyta sutartis dėl biokuro katilinės ir biokuro ruošos ūkio projektavimo ir statybos valdytojo paslaugų. Ją laimėjo įmonės „Ramboll Polska Sp. z o.o.“ ir „Ramboll Danmark A/S“.
Rugsėjo mėnesį pasirašyta 1 mln. eurų vertės sutartis su bendrove „Hidroterra“. Ši baigs rengti darbo projektą ir detalizuoti statybos darbams vykdyti trūkstamus kogeneracinės jėgainės biokuro dalies sprendinius.
Greitu metu bus pasirašyta dar keletas sutarčių, apimsiančių statybos, įrangos tiekimo, montavimo ir kitus rangos darbus.
Pagrindinio rangovo šiam objektui dar nėra.
„Statybos rangos darbų pirkimas yra baigiamojoje stadijoje, tad artimiausiu metu bus paskelbtas laimėtojas. Jau kurį laiką vyksta darbas su projektuotoju tam, kad statybos rangovas galėtų iškart ir netrukdomai organizuoti darbus statybvietėje. Kaip ir skelbėme anksčiau, Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro pajėgumai pirmąją šilumos energiją turėtų pradėti gaminti šių metų pabaigoje, dirbant bandomuoju režimu“, – 15min teigė „Ignitis“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
O „Rafako“ paruošė „Ignitis“ 26 mln. eurų ieškinį ir dėl to pavasarį kreipėsi į Stokholmo arbitražą. Už atliktus darbus lenkų bendrovei buvo sumokėta mažiau, nei buvo numatyta sutartyje. Lietuvos įmonė tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pati „Rafako“ netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus.
Vis dėlto nuo to nukentėjo Lenkijos bendrovės pasamdyti vietiniai rangovai – skolos lietuvių įmonėms siekia apie 11 mln. eurų. „Ignitis“ atstovų teigimu, būtent lenkų įmonė ir turėtų padengti įsiskolinimus.
Viso VKJ projekto investicijos, įskaitant biomasės bloko dalį, sudaro apie 420 mln. eurų. Iš jų 220 mln. eurų bus finansuota skolintomis lėšomis, apie 140 mln. eurų – suteikta Europos Sąjungos parama investicijoms atlikti, o likusi dalis – nuosavomis lėšomis.
Vilniečiams šilumos kaina kilo bene daugiausiai šalyje
Kaip jau skelbėme, mėnesio viduryje pirmąsias sąskaitas už šildymą gavę vilniečiai buvo nustebinti – daugeliui vartotojų, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, kaina išaugo daugiau nei dvigubai.
Šilumos kainos sostinės gyventojų neturėtų džiuginti ir sausį. Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), Vilniaus mieste šilumos kainos, lyginant su gruodžiu, pakils 15 proc. Tai nėra didžiausias procentinis kilimas – štai kauniečius pasitiks beveik 24 proc. didesnės kainos nei gruodį.
Tačiau galutinė kaina Vilniuje vis tiek yra gerokai aukštesnė nei kitur – sausį ji siekia 10,07 ct/kWh, Kaune ji yra 6,57 ct/kWh, o Panevėžyje – 6,29 ct/kWh.
Vilniaus „lyderystę“ tarp šalies didmiesčių lemia tai, kad sostinė iki šiol nevisiškai neperėjo prie centralizuoto šildymo biokuru. Nors šios energetinės žaliavos kaina 2021 m. taip pat brango, kilimas nebuvo toks radikalus kaip gamtinių dujų.
„Vilniaus šilumos tinklų“ atstovų teigimu, metinis sostinės šilumos ūkio aprūpinimo santykis yra biokuro naudai – čia sunaudojama 40 proc. dujų ir 60 proc. biokuro. Vis dėlto biokuras dominuoja vasarą, kai pajėgumai naudojami karštam vandeniui ruošti. O žiemą, norint kompensuoti visą šilumos poreikį, sunaudojama gerokai daugiau dujų.