„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilniaus savivaldybė sieks perimti pusę naujosios atliekų deginimo jėgainės

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), valdomi miesto savivaldybės, sieks perimti iki 49 procentų naujos atliekų ir biokuro jėgainės, kurią plėtoja „Lietuvos energija“, akcijų. Visos pusės palankiai vertina tokius užmojus, tačiau kol kas šį sumanymą stabdo menkos VŠT finansinės galimybės.
vilniaus-kogeneracine-jegaine-lietuvos-energija
Vilniaus kogeneracinės jėgainės viena iš vizualizacijų

Arvydas Sekmokas, VŠT Stebėtojų tarybos pirmininkas 15min patvirtino, kad savivaldybė norėtų dalyvauti „Lietuvos energijos“ atliekas ir biokurą kūrenančios kogeneracinės jėgainės projekte.

„VŠT norėtų dalyvauti, jei pavyks, ir manau, kad pavyks susitarti dėl dalyvavimo sąlygų su „Lietuvos energija“. Be abejo, būtų tikslas turėti iki 49 proc. akcijų“, – teigia A.Sekmokas.

Anot jo, savivaldybės dalyvavimą Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) kapitale gali riboti teisės aktai, taip pat Europos Komisijos sprendimai, kadangi anksčiau buvo skelbta, jog iki 49 proc. jėgainės akcijų konkurso būdu perimtų privatus investuotojas.

„Ir pačios finansinės sąlygos riboja, VŠT šiandien nėra tiek pajėgūs investuoti, kiek „Lietuvos energija“. Todėl toks siekis yra labiau perspektyvoje. Norime šilumos gamyboje dalyvauti kiek įmanoma daugiau, kad būtų galima mažinti šilumos kainas vilniečiams. Kuo daugiau šilumos gaminsime iš biokuro ar atliekų, tuo šiluma bus pigesnė“, – tikina A.Sekmokas.

Asm. arch./Virgilijus Poderys
Asm. arch./Virgilijus Poderys

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys tikina, kad komisija savo nuomonę jau yra išsakiusi ir ragina šalis tartis.

„Buvo raginimas savivaldybei susitarti su „Lietuvos energija“. Mūsų bendra nuomonė – būtų sveika, kad savivaldybė dalyvautų tuose projektuose, kurie vyksta jos teritorijoje“, – tikina V.Poderys.

Už akcijas, anot jo, savivaldybė turėtų atsiskaityti arba turtiniu įnašu, arba pinigais.

VŠT jau yra skelbusi, kad po šilumos ūkio perėmimo vien veiklai palaikyti turi skolintis 80 mln. eurų.

„Lietuvos energija“ palaiko

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas palaiko savivaldybės siekį dalyvauti VKJ projekte.

Asmeninio archyvo nuotr./Dalius Misiūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Dalius Misiūnas

„Savivaldybės dalyvavimą vertinu teigiamai. O kokia dalimi – priklausys nuo to, kokios vertės bus jų įnašas. Nes akcijų kiekis yra proporcingas akcininko įnašui. Dalis įnašo gali būti turto forma, jei kalbame apie Trečiąją termofikacinę elektrinę (TEC-3), netrukus bus pateikta vertintojo nustatyta vertė. O jei šalia nori akcijų kiekį didinti, tai reikėtų daryti jau piniginius įnašus“, – aiškina D.Misiūnas.

Tačiau taip pat, anot jo, „Lietuvos energija“ yra įsipareigojusi surengti konkursą potencialiems dalyviams dėl VKJ akcijų įsigijimo.

„Reikėtų vertinti tai, kad gali būti ir kitų suinteresuotų dalyvių, kurie norėtų akciniame kapitale dalyvauti. Be abejo, ir Kaune, ir Vilniuje mes visada matėme savivaldybę kaip potencialų partnerį ir tą palaikytume iš principo. Dalyvavimas kapitale priklausytų nuo įnašo dydžio, kiek pinigų jie būtų pasiryžę įdėti“, – sako D.Misiūnas.

Anot D.Misiūno, kol valstybės valdoma „Lietuvos energija“ išlaikys projekto kontrolę, tol priekaištų iš Europos Komisijos neturėtų būti. Visas procedūras, pasak jo, reikėtų derinti atskirai, kad kitų potencialių dalyvių konkuravimas nebūtų apribotas.

„Nuo pat projekto pradžios buvo numatyta, kad atsiras mažesnis akcininkas, kuris valdys iki 49 proc.“, – sako D.Misiūnas.

Sprendimas dėl TEC-3 netrukus

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Sekmokas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Sekmokas

Pasak A.Sekmoko, netrukus bus pasiektas susitarimas su „Lietuvos energija“ dėl Trečiosios termofikacinės elektrinės perėmimo ir tikėtina, kad už ją savivaldybė galėtų gauti atliekų ir biokuro jėgainės akcijų dalį.

„Tai yra tikėtinas variantas. Kol kas mes šiandien apie tai nekalbėjome. Tačiau tam tikra dalimi, bent minimalia, mes norime VKJ kapitale dalyvauti, tai būtų skaidru, galėtume matyti šilumos kainodarą“, – sako A.Sekmokas.

Anksčiau jau skelbta, kad priklausomai nuo skirtingų veiklos scenarijų, TEC-3 kaina galėtų siekti nuo neigiamos iki 32 mln. eurų.

„Derybos eina į pabaigą, artimiausiu metu mes turėsime pasiekti kažkokį sutarimą“, – sako A.Sekmokas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs