Architektų g. 55 namo bendrijos valdybos narys Albinas Čiurlys tvirtina turįs įtarimų, kad šilumokaičiai, įdiegti Vilniaus daugiabučiuose, gali būti tiesiog nekokybiški, tad ir genda labai greitai. Jų name šilumokaitis tarnavo pusketvirtų metų. „Anksčiau šilumokaičiai veikdavo 5 ir daugiau metų, dabar vos pusketvirtų metų. Šitą šilumokaitį sumontavo „Vilniaus energija“, garantiją suteikė metams. Gal jie pigiausius pirko, todėl taip greitai jie ir genda?“ – svarstė Architektų gatvės gyventojas.
A.Čiurlio teigimu, kaimyniniame name šilumokaitis atitarnavo vos dvejus metus, nors už jį buvo sumokėta net 9 tūkst. Lt. O tai irgi kelia abejonių dėl paties šilumokaičio kokybės.
Masiškai negenda
Mes savo prižiūrimuose namuose per metus vidutiniškai pakeičiame 25 šilumokaičius. Tiesa, buvo toks mėnuo, kai nemažai gedimų fiksavome Karoliniškėse ir Viršuliškėse. Manome, kad gedimų priežastis – tiekiamo vandens kokybė, – teigė P.Ugianskis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas tikino, kad gyventojų nuogąstavimai neturi pagrindo – esą visos šilumos tiekimo įmonės šilumokaičius pirko, kai dar juos diegė ir jais rūpinosi, viešųjų pirkimų būdu: „Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai jiems privalomi.“
Bendrovės „Mano būstas LT“, kuri vienija nemažą dalį sostinės daugiabučių administruojančias įmones, atstovo Pauliaus Ugianskio teigimu, masiškai šilumokaičiai Vilniuje tikrai negenda: „Mes savo prižiūrimuose namuose per metus vidutiniškai pakeičiame 25 šilumokaičius. Tiesa, buvo toks mėnuo, kai nemažai gedimų fiksavome Karoliniškėse ir Viršuliškėse. Manome, kad gedimų priežastis – tiekiamo vandens kokybė.“
Naujo šilumokaičio kaina, anot „Mano būstas LT“ atstovų, priklauso nuo gamintojo ir pastato, kuriame jis montuojamas, tūrio. Kaina gali svyruoti nuo kelių iki 7 tūkst. Lt. Jei šilumokaičio montavimas vyksta sklandžiai, tuomet darbai užtrunka valandą, tačiau iškilus techninių problemų – gali užtrukti ir visą dieną.
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas 15min.lt teigė, kad išties yra namų, kuriuose kyla problemų dėl sugedusio šilumokaičio, žmonės ir kelioms savaitėms lieka be karšto vandens. Ypač jeigu bendrija nedidelė, o jos nariai nelinkę taupyti.
Situacija suprastėjo, anot K.Karoso, po 2011 metų rudenį pakeisto Šilumos įstatymo, kai šilumos tiekėjai prarado teisę prižiūrėti šilumos sistemas namo viduje. Esą dabar viskas priklauso nuo to, ar bendrija sukaupę pakankamai lėšų, kurių prireikia perkant naują šilumokaitį. Jeigu administratorius prižiūri daugiau namų, tuomet tikimybė, kad jis turės tam tikrą rezervą lėšų, didesnė.
Nežino, ar namai tinkamai parengti žiemai
Tačiau K.Karosas tvirtina, jog jam kur kas didesnį nerimą kelia kitas dalykas. 2011 metais pakeitus Šilumos įstatymą šilumos tiekėjas nebekontroliuoja daugiabučių pasirengimo šilumos sezonui.
„Situaciją šiandien turime tokią, kad apie tūkstantis daugiabučių neturi parengties šildymo sezonui aktų.
Iš 6 tūkst. centralizuotai šildomų namų tūkstantis, o tai yra apie 17 proc., nenoriu sakyti, kad visiškai nepasiruošė šildymo sezonui, bet pasirašytų dokumentų mes neturime“, – teigė K.Karosas.
Nuo šių metų vasaros proceso nekontroliuoja ir Energetikos inspekcija, pasilikusi sau tik teisę patikrinti namų sistemas vos kartą per ketverius metus.
„Liko tik namo valdytojas – administratorius arba bendrijos pirmininkas – ir prižiūrėtojas. Jie dviese pasirašo aktą ir patvirtina, kad visi darbai yra atlikti. Bet yra tikimybė, kad ne visur tie darbai buvo atlikti, todėl rudenį iškyla šilumokaičių sandarumo problema. Įstatymas buvo pakeistas taip, kad visa kontrolė palikta patiems gyventojams, išorinės kontrolės nebeliko jokios“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
K.Karosas neslepia, kad tai gali turėti skaudžių padarinių: „Jeigu nebuvo padaryta hidraulinių šilumokaičio bandymų, o atėjus šalčiams sugenda šildymo šilumokaitis, visas namas lieka be šilumos. Jeigu bandymų nebuvo padaryta, tokia tikimybė tikrai padidėja“, – aiškino Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas.
Anot K.Karoso, iš tų tūkstančio namų, kurie neturi parengties šildymo sezonui aktų, tikrai bus apie 10 proc., kur hidraulinių bandymų prieš šildymo sezoną nebuvo atlikta. O tai yra 100 namų su gyventojais, kurie, atsitikus nelaimei, šals.
