Kaip dar liepą kalbėjo VŠT direktorius Gerimantas Bakanas, deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai visų pirma ruoštasi atsižvelgiant į galimą dujų trūkumą. Tačiau taip pat mazuto deginimas šį šildymo sezoną sostinės gyventojams leistų išlaikyti ir praėjusio sezono šilumos kainas.
Norėta nuraminti, kad ir tarša nebūsianti grėsminga, nors kaip tik to labiausiai ir baimintasi.
Pirmasis mažasierio mazuto krovinys dar prieš prasidedant šildymo sezonui spalį atplukdytas į Klaipėdą, iš kur geležinkeliu buvo atgabentas į VŠT teritoriją. Iš viso šildymo sezonui prireiks šešių mažasierio mazuto laivų, tad šiuo metu jau pasirašyta sutartis dėl dar penkių įsigijimo. Vieno laivo talpa – 16 tūkst. tonų.
-
Vyriausybė uždegė „žalią šviesą“ Vilniuje deginti mazutą
-
Į sostinę iš Klaipėdos gabenamas šiam šildymo sezonui skirtas mažasieris mazutas
-
Sostinėje šildymui pradėtas naudoti ir mažasieris mazutas: lapkritį šilumos kaina dar mažėja
-
Vilniuje pradėjus deginti mazutą oro tarša neviršija normų
-
Vilniaus šilumos tinklai įsigijo visam šildymo sezonui reikalingą mažasierio mazuto kiekį
Sutartį VŠT pasirašė, kaip teigiama įmonės pranešime, su didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ padaliniu „Glencore Energy UK LTD“.
„Esminė mažasierio mazuto pirkimo sąlyga – šis kuras į Lietuvą importuojamas tik iš nesankcionuotų šalių“, – pranešime teigė VŠT.
Paprašius patikslinti, iš kokių konkrečiai šalių mazutas pasieks Lietuvą, įmonės atstovai atsakė: „Viena iš esminių pirkimo sutarties sąlygų tiekėjui – užtikrinti, kad visas mažasieris mazutas į Lietuvą būtų importuojamas iš nesankcionuotų šalių.
Pardavėjas, didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ padalinys „Glencore Energy UK LTD“, pateiktuose dokumentuose nurodo, kad pirmojo mažasierio mazuto krovinio kilmė yra Norvegija ir ES šalys. Verta paminėti, kad mažasierį mazutą perkame be tarpininkų – tiesiogiai iš „Glencore Energy UK LTD“.
Pardavėjas pateiktuose dokumentuose nurodo, kad pirmojo mažasierio mazuto krovinio kilmė yra Norvegija ir ES šalys.
Buvęs šios įmonės direktorius Arūnas Keserauskas prieš kelias dienas išplatintame savo komentare iškėlė abejonę, ar nenutiks taip, kad atsisakydamas rusiškų dujų Vilnius vis tiek bus šildomas rusišku kuru.
„Vilniečiai pastaruosius metus už šildymą moka bene daugiausiai ir dabar dar turi kęsti, kad mazutas deginamas be jokių filtrų ir teršia mūsų sostinę. Jau nekalbant apie moralinę dilemą, kad Vilniaus savivaldybės nusipirktas mazutas yra pagamintas iš rusiškos naftos, o tai reiškia, kad vilniečių pinigai maitina Putino armiją Ukrainoje“, – drąsią hipotezę kėlė A.Keserauskas, išsamiau nepaaiškindamas, kuo remiasi taip teigdamas.
VŠT teigia A Keserausko „niekuo nepagrįstų „įžvalgų“ ir kaltinimų didžiausiam pasaulyje žaliavų tiekėjui dokumentų klastojimu“ nekomentuosiantys, tačiau užtikrino: „Tiekėjo atsakomybė yra užtikrinti sutartyje numatytas sąlygas, tai jie yra padarę. Esame oficialiai gavę mažasierio mazuto kilmės dokumentus, kuriuose nurodyta mažasierio mazuto kilmė: Norvegija ir ES šalys.“
VŠT duomenimis, lapkritį šilumos kaina Vilniuje siekia 8,77 ct/kWh be PVM. Tai – viena mažiausių šilumos kainų tarp didžiųjų miestų. Lyginant su šilumos kainos vidurkiu Lietuvoje, vilniečiai už šilumos kilovatvalandę šį mėnesį mokės 32 proc. mažiau.
Preliminariais skaičiavimais, šį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 36 proc. – mažasieris mazutas, 7 proc. – gamtinės dujos, 1 proc. – dyzelinas.
