„Žalioji energetika yra mūsų visų ateitis. Tai yra neišvengiama, be to – naudinga ne tik aplinkosaugine prasme, bet ir kalbant apie energetinę nepriklausomybę. Kuo didesnė atsinaujinančios energijos dalis bendrame balanse, tuo mažiau priklausomi nuo iškastinį kurą išgaunančių valstybių esame. Todėl žingsnis po žingsnio turime judėti prie vis didesnio atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Esame apskaičiavę, kad sostinė šiuo metu turi apie 14,5 km2 pastatų ploto, kurį galėtų išnaudoti saulės jėgainių įrengimui. Iš jų – 304 tūkst. m2 priklauso savivaldybei. Natūralu, kad norint paskatinti gyventojus tapti energiją gaminančiais vartotojais ir išnaudoti turimą potencialą, lyderystę turi rodyti ir viešasis sektorius“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Šiais metais pirmuoju etapu ant „Vilniaus vandenys“ priklausančių pastatų stogų jau įrengtos pirmosios penkios 700 KW galios saulės fotovoltinės elektrinės, kurios per metus bendrovei leis pasigaminti ir savo reikmėms sunaudoti daugiau nei 700 MWh žaliosios elektros energijos. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką numatyti plėsti. Antrajame projekto etape saulės elektrinės bus įrengiamos ir ant žemės, įmonės eksploatuojamų vandenviečių teritorijose.
Dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto ir į kurį investuoja – generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją.
„Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
„Energetinių resursų brangimas ateityje neišvengiamas. Vis tik, energetiniams resursams brangstant, didinti paslaugos kainą ir taip amortizuoti bendrovės patiriamus nuostolius nėra vienintelė išeitis. Mūsų pasirinkta strategija kiek kita – galvojame, kaip žemą teikiamos paslaugos kainą išlaikyti. O tai galime padaryti patys gamindami daugiau žaliosios energijos, sparčiau investuodami į atsinaujinančius energetinius šaltinius, ten, kur įmanoma, skaitmenizuodami veiklą“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, šiais ir ateinančiais metais viena prioritetinių bendrovės veiklos krypčių išlieka žaliosios energetikos plėtra bei „žaliųjų“ projektų Vilniaus mieste vystymas. Iki 2030 m. bendrovė tikisi pasiekti 0-ilinį perkamas el. energijos kiekį technologinėje veikloje – t. y. visą veikloje naudojamą elektros energiją pasigaminti patys.
„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės, biodujų gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ženkliai sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai. Mums ne mažiau svarbu prisidėti ir prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste kūrimo“, – sako M.Švaikauskas.
Skaičiuojama, kad investuojant į žaliąją energiją, CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 5000 t per metus, o visu saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriama CO2 emisija sumažėtų net iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.
Jau dabar vandens ir nuotekų tvarkymo kaina Vilniaus mieste išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nors daugelio paslaugų kaina Vilniaus mieste kyla, per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar Vilniuje vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims siekia 1,32 Eur/m³ (1,09 Eur/m³ be PVM). Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/m³ kaina. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur/m³. Daugiausiai už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 Eur/m³) ir norvegai (7,80 Eur/m³).
Tuo tarpu „Vilniaus vandenų“ investicijos, tenkančios vienam klientui per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik 3 kartus.
