Kaina priklausys nuo derybų
Šildymo sezoną Lietuvoje galima pradėti tuomet, kai lauko temperatūra tris paras būna žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Sinoptikai prognozuoja, kad tokia lauko temperatūra ir bus šią savaitę.
Jeigu oro temperatūra vėliau vėl pakiltų, pavyzdžiui, atėjus „bobų vasarai“, šildymas didžiojoje dalyje Lietuvos būtų nutrauktas automatiškai – automatiniai šilumos punktai sustabdytų šilumos padavimą į šildymo prietaisus. O ten, kur nėra automatinio režimo, atšilus orams dėl šildymo išjungimo tartųsi bendrijos.
Šiuo metu šilumos kainą mėnesiui į priekį, atsižvelgdama į biokuro ir gamtinių dujų kainas, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Per metus į priekį gerokai pasistūmėjo Jonava, Utena. O Vilniuje kaina bus ta pati“, – sakė Valdas Lukoševičius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad vidutinė šilumos kaina tuose miestuose, kur šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos (didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Palangoje, Plungėje, Prienuose ir kt.) su pridėtinės vertės mokesčiu sieks vidutiniškai 29 ct/kWh (svyruos nuo 26 iki 34 ct/kWh).
O tuose miestuose, kur kūrenama biokuru – Utena, Molėtai, Ignalina, Varėna, Šilalė ir t.t., – šildymo sąnaudos sudarys apie 20 ct/kWh (svyruos nuo 18 iki 25 ct/kWh).
„Tie miestai, kurie šilumą gamina kūrendami biokuru, didesnių pasikeitimų nepajus – kaina bus truputį mažesnė, nes biokuras pigesnis , – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytas Stasiūnas. – O tuose miestuose, kur šiluma gaminama kūrenant gamtinėmis dujomis, kaina tiesiogiai priklausys nuo gamtinių dujų kainos.“
Šildymo kaina galėtų sumažėti, jei atpigtų dujos, kurias Lietuva perka iš „Gazprom“. Premjeras Algirdas Butkevičius yra užsiminęs, kad Vyriausybės sutarimą su „Gazprom“ tikisi pasiekti iki šio šildymo sezono pradžios.
Sostinė į priekį nepasistūmėjo
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas aiškino, kad pastovioji šilumos kainos dalis sostinėje bus tokia pat kaip ir pernai, todėl, esą jei dujų kaina nesikeistų, Vilnius ir kiti didieji Lietuvos miestai už šilumą mokėtų tiek pat.
Tačiau „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius tikina, kad kauniečiai už šilumos energijos kilovatvalandę šįmet mokės 14 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu.
Pasak jo, mažesnes kainas lems „Kauno energijos“ investicijos į katilines, Noreikiškių biokuro katilo atidarymas ir tai, kad šįmet keitėsi bazinė šilumos kaina – dėl to per ketverius metus sutaupytos sumos atiteks Kauno miesto vartotojams.
N.Mikalajūnas, paklaustas, kodėl Vilnius nėjo koja kojon konkurencingesnių kainų link su kitais Lietuvos miestais, kaltino konservatorių Vyriausybę.
„Tiek dujiniuose, tiek biokuro miestuose šilumos kaina mažės. Per metus į priekį gerokai pasistūmėjo Jonava, Utena. O Vilniuje kaina bus ta pati“, – sakė pašnekovas.
N.Mikalajūnas, paklaustas, kodėl Vilnius nėjo koja kojon konkurencingesnių kainų link su kitais Lietuvos miestais, kaltino konservatorių Vyriausybę, kuri esą užkirto kelią statyti „Dalkios“ siūlytas biokuro jėgaines.
Klaipėdoje, kur šilumos kaina priklauso nuo gamtinių dujų ir nepriklausomų tiekėjų siūlomų kainų, šįmet veiks ir „Fortum“ jėgainė, galinti pagaminti apie 40 proc. Klaipėdai reikalingos šilumos energijos, tačiau kokia bus jos gaminamos šilumos kaina, neaišku.
„Nuo praėjusio šildymo sezono pabaigos Klaipėdoje šilumos kaina sumažėjo maždaug 13 procentų. Ji sumažėjo dėl to, kad nepriklausomi šilumos tiekėjai vasarą šilumos kainą sumažino, o kokia ji bus žiemą, pasakyti sunku“, – sakė „Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Fortum“ termofikacinė jėgainė |
Šiuo metu galiojančioje „Vilniaus energijos“ šilumos kainoje gamtinės dujos sudaro 76 proc. „Kauno energijos“ – 88 proc., „Klaipėdos energijos“ – 85 procentus.
Prielaidų mažėjimui nėra
Galimybių artimiausiu metu reikšmingai sumažinti šilumos kainą visoje Lietuvoje beveik nėra – dalis mažesniųjų Lietuvos rajonų yra visiškai išnaudoję galimybes pereiti prie biokuro, o didesniuose miestuose perspektyvų tam yra, tačiau reikalingos didžiulės investicijos.
Nepriklausomas energetikos ekspertas Vykintas Sidzikauskas skaičiuoja, kad, susiderėjus dėl mažesnių dujų kainų su „Gazprom“, daugiausia išloštų didieji Lietuvos miestai: „Energijos išteklių kaina didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudaro didžiąją dalį. Jei Vyriausybei pavyktų dujų kainą sumažinti dešimtadaliu, kaina didžiuosiuose miestuose sumažėtų maždaug 7 proc., o ten, kur kūrenama biokuru, šildymas pigtų mažiau.“
VKEKK teigimu, Lietuvoje šilumos kaina galėtų mažėti pingant kurui arba didėjant konkurencijai šilumos gamybos segmente – aktyviau steigiantis nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie gamintų pigesnę šilumą.
Pasak V.Sidzikausko, puikus nepriklausomų šilumos tiekėjų pavyzdys yra Klaipėdos šilumos ūkyje, tačiau jų atsiradimas dar negarantuoja mažų kainų.
„Viskas priklausys nuo VKEKK ir Energetikos ministerijos darbo. Jei šilumos ūkis bus tinkamai prižiūrimas, išlošimas gali būti nemenkas“, – kalbėjo V.Sidzikauskas.
