Preliminariais AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) skaičiavimais, per sausio mėnesį į tinklą bus patiekta 443,9 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos – net 28 proc. daugiau nei pernai sausį (345,6 tūkst. MWh).
Didesnis šilumos poreikis lengvai paaiškinamas – pernykštis sausis buvo vienas šilčiausių – vidutinė temperatūra buvo plius 1,7 laipsnio. Tuo tarpu šiemet pirmasis metų mėnuo atgaivino klasikinės žiemos prisiminimus – preliminariai skaičiuojant, vidutinė temperatūra prognozuojama minus 4,3 laipsnio. Tiesa, jokios anomalijos čia nėra – 2019 metų sausis buvo labai panašus.
„Nepaisant labai reikšmingai išaugusio šilumos energijos suvartojimo, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vilniečių sąskaitos šių metų sausį vidutiniškai augs tik kiek daugiau nei dešimtadaliu – augimą atsvers gerokai mažesnė nei pernai šilumos kaina, kurios didžiąją dalį lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kaina.
Kuro kaina nustatoma biržoje ir nuolat kinta, tačiau pastaraisiais mėnesiais tiek dujų, tiek biokuro kaina buvo istoriškai žemame lygyje, todėl žiemos mėnesiais sąskaitos negąsdins, net jei orai bus atšiauresni nei norėtųsi“, – pažymi VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Šiemet sausį kilovatvalandė šilumos energijos sostinės gyventojams kainuos 4,14 cento. Pernai sausį kaina buvo 12,7 proc. didesnė ir siekė 4,74 ct. Kintamoji kainos dalis šiemet sausį buvo 2,81 ct, pernai – 3,28 ct.
„Tiesa, už gruodį patiektą šilumą vilniečiai mokėjo dar mažiau – 3,96 ct/kWh. Vidutinė gruodžio mėn. temperatūra buvo aukštesnė, todėl šilumos suvartojimas buvo mažesnis, gruodžio sąskaitos vidutiniškai 21 proc. mažesnės nei sausio prognozė. Tai atspindi dar vieną dėsningumą – vėstant orams didėja šilumos gamybos poreikis ir tuo pat metu naudojamo kuro paklausa, o augant paklausai kyla ir kuro kaina, tad realybė tokia, kad šaltuoju metų laiku šilumai gaminti skirtas kuras yra brangesnis.
Kuro kainos augimas šaltuoju metų periodu atsispindi ir gyventojų sąskaitose. Biržoje vyraujančioms kuro kainoms reikšmingos įtakos daryti negalime, todėl stengiamės optimizuoti veiklos sąnaudas ir toliau išlaikyti vieną mažiausių Lietuvoje pastoviąją kainos dalį. Gyventojai, savo ruožtu, šildymo sąskaitas gali palengvinti mažindami šilumos energijos suvartojimą – renovuodami būstą, taupydami šilumą, modernizuodami šildymo sistemas“, – pridūrė L.Jakubauskas.
Centralizuotai Kaunui šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka teigė, kad tikslūs duomenys turėtų paaiškėti vasario pradžioje, bet matyti, jog sausį šilumos suvartojimas yra didesnis negu pernai sausį ar gruodį.
„Suvartojimas yra didesnis kol kas – natūralu: dėl šaltesnių orų“, – BNS komentavo Ū.Staselka.
Suvartojimas yra didesnis kol kas – natūralu: dėl šaltesnių orų.
Kita vertus, pasak jo, kauniečiams tiekiamos šilumos kaina šį sausį yra žemesnė.
„Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius BNS teigė, kad tikslūs šilumos suvartojimo skaičiai paaiškės vasario pirmoje pusėje.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, kauniečiams šiluma sausį kainuoja 3,71 cento, kai pernai sausį – 5 centus už kWh (su PVM). Klaipėdai šiluma sausį kiek pabrango – dabar ji kainuoja 5,26 cento už kWh, kai pernai pirmąjį metų mėnesį – 5,09 cento.
VERT sausio viduryje skelbė, kad centralizuotai tiekiama šiluma šalyje per metus atpigo 11 proc., tačiau per mėnesį ji pabrango beveik 2 proc. Per beveik dešimtmetį – nuo 2012-ųjų ji atpigo 44 proc.
Sausį šiluma šalyje vidutiniškai kainuoja 4,24 cento už kilovatvalandę (be PVM). VERT teigia, kad tai yra žemiausia sausio kaina nuo 2012 metų. Pasak tarybos, kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.
