Karoliniškėse gyvenanti Violeta 15min pasakojo gavusi už spalį mažesnę sąskaitą, nei rugsėjį, kai dar nešildė. Šildymas sostinės gyventojams buvo įjungtas spalio 17 d.
15min primena, kad rugsėjį vilniečiai nustebo gavę sąskaitas už rugsėjį, nes „gyvatuko“ mokestis buvo dvigubai didesnis nei prieš metus.
Tuo metu už rugsėjį suvartotą šilumą ir karštą vandenį Violeta sako mokėjusi 32 Eur, tačiau už spalį gavo 17 Eur sąskaitą – beveik dvigubai mažesnę.
Jai antrina ir Fabijoniškėse gyvenanti Ina – 67 kv. m. bute gyvenanti moteris už spalį gavusi 66 Eur, o rugsėjį kišenę patuštinusi 73 Eur. Taigi taip pat spalio mėnesio sąskaita mažesnė, nei rugsėjo, kuomet dar nešildė.
Justiniškėse senos statybos 62 kv. m. bute gyvenantis Arvydas spalį už šildymą mokės 58 Eur, 10 Eur mažiau, nei prieš mėnėsį.
Didelę įtaką sąskaitoms už šildymą daro šilumos kaina, kuri kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą metodiką. Tokį paaiškinimą 15min pateikė Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
„Rugsėjo mėnesį šiluma vilniečiams kainavo 17,56 ct/kWh su PVM, o spalį atpigo iki 8,90 ct/kWh be PVM. Patvirtinta lapkričio mėnesio šilumos kaina yra 8,77 ct/kWh be PVM. Tai – viena mažiausių šilumos kainų tarp didžiųjų šalies miestų. Reikšmingai sumažinti šilumos kainą klientams pavyko dėl laiku priimtų sprendimų pasirenkant kuro rūšis, VERT pakeistos šilumos kainos skaičiavimo metodikos, taip pat nuo spalio mėnesio gyventojams nebereikia mokėti 9 % PVM”, – aiškino L.Jakubauskas.
Taigi beveik dvigubai sumažėjusi spalio mėnesio šilumos kaina lėmė ir karšto vandens kainos mažėjimą (rugsėjis – 10,20 Eur/m3 be PMV, spalis – 6,41 Eur/m3 be PVM).
„Atsižvelgiant į ženkliai atpigusią šilumą spalį, atitinkamai sumažėjo ir mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), vadinamasis „gyvatuko” mokestis. Prasidėjus šildymo sezonui keičiasi ir „gyvatuko” mokesčio apskaičiavimo metodika”, – aiškino L.Jakubauskas.
Jo teigimu, pagrindinis metodikų skirtumas – šildymo sezono metu skaičiuojamas ne mažiau nei trijų mėnesių ne šildymo sezono metu apskaičiuoto cirkuliacinės sistemos galios vidurkis, o ne šildymo sezono metu – faktinis šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) suvartojimas.
Teisės aktai numato, kad šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) nustatomas pagal skaičiavimo būdu nustatytą vidutinę cirkuliacinės sistemos galią. Name cirkuliacinės sistemos vidutinė galia nustatoma pagal ne mažiau nei trijų kiekvieno ne šildymo sezono mėnesių duomenis (pvz., gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių), iš kurių išvedamas vidurkis.
Šis šilumos kiekio vidurkis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) proporcingai dalinamas name esančių butų skaičiui. Suvartotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) konkrečiam butui dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą šildymo sezono metu.
Pasak L.Jakubausko, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) priklauso nuo tam tikrame name/namo bute įrengtos vidaus karšto vandens sistemos tipo, tai numatyta teisės aktuose.
„Ne šildymo sezono metu mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) apskaičiuojamas iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, kuris sunaudotas karštam vandeniui paruošti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui. Suvartotas šilumos kiekis konkrečiam butui dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą ne šildymo sezono metu”, – aiškino L.Jakubauskas.
VERT: įtakos turėjo sumažėjusi šilumos kaina
Vis dėlto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė 15min aiškino, kad šildymo sąskaitos dydis priklauso nuo keleto aplinkybių: oro temperatūra, šilumos suvartojimo pastate, šilumos kainos, pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo metodo pasirinkimo ir t.t.
„Bendruoju atveju, Vilniaus miesto gyventojų sąskaitų dydžiui esminę įtaką turėjo 45 proc. sumažėjusi AB „Vilniaus šilumos tinklų“ spalio mėnesio šilumos kaina (8,90 ct/kWh be PVM), įsigaliojusi PVM kompensacija, vėlai pradėtas šildymo sezonas bei, palyginti, aukšta oro temperatūra (remiantis Lietuvos Hidrometeorologijos duomenimis 2,5° C aukštesnė nei ilgametė spalio mėnesio temperatūra)“, – aiškino E.Juozėnaitė.
Ji pridūrė, kad šilumos kainos sumažėjimą lėmė nuo spalio mėnesio pasikeitusi šilumos kainos kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka bei sąlyginai mažėjančios prognozuojamos kuro įsigijimo kainos.
Nuo šio spalio šilumos kainose įvertinamos kuro kainos yra apskaičiuojamos šilumos tiekėjų nuožiūra, įvertinant ir planuojamo įsigyti kuro kainą, todėl įmonės nebėra įpareigotos vadovautis tik istorinėmis kuro žaliavų kainomis.
Tai, pasak E.Juozėnaitės, leido „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos kainose įvertinti beveik dvigubai žemesnę prognozuojamą gamtinių dujų kainą spalio mėnesį nei buvo įvertinta rugsėjo mėnesio kainose.
15min primena, kad Vilniaus savivaldybė apsisprendė laikinai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir miesto energetiniams poreikiams (karštam vandeniui ir šildymui) naudoti pigesnį mazutą.
