„Gali atrodyti, kad saulės energija įmanoma vartoti tik elektrinę pastačius ant namo stogo ar savame sklype. Pasirodo, kad Lietuvoje jau turime kur kas platesnes galimybes. Viskas gali vykti nuotoliniu būdu – rezervuoju elektrinės plotą viename Lietuvos gale, o elektrą naudoju kitame“, – sako vilnietė Renata. Apsvarsčiusi ir aplinkosaugos, ir finansinius faktorius, mūsų šeima sausio pradžioje rezervavo 1,8 kW saulės elektrinės parko.
„Dažnas iš mūsų klausiame, kaip galėčiau savo veiksmais prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo, klimato kaitos padarinių mažinimo. Kartais vien tik atsisakyti vienkartinio plastiko gaminių ar rinktis keliones viešuoju transportu, atrodo pernelyg mažas žingsnis norint padaryti teigiamą įtaką. Manau, kad galimybė didinti žalios elektros energijos proporciją bendrame tinkle yra vienas iš papildomų efektyvių sprendimų mažinant CO2 emisijas energetikos srityje. Finansinė pusė taip pat buvo svarbus faktorius sprendžiant saulės elektrinės rezervacijos klausimą. Investicija, pridėjus ES paramą, vidutiniškai atsiperka per 6 metus. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį sutaupyta suma visiškai padengs investicijas į jėgainę. Vėliau naudojama elektra būtų gaunama praktiškai nemokamai. Visa tai nesudėtinga paskaičiuoti elektroninėje naudos skaičiuoklėje“, – teigia pašnekovė.
Paraiškai užpildyti – dvi minutės
„Pastebime, kad žmonės vis labiau pasidomi saulės parko rezervacijomis. Jau galime išskirti du tipus. Pirmieji – butų gyventojai, norintys prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo ir sutaupyti, tokie kaip vilnietė Renata. Jie dažniausiai rezervuoja 1,5-3 kW elektrines. Antrieji – nuosavų namų gyventojai, kurie nenori ar neturi galimybių statyti saulės elektrines ant stogo ar šalia namo. Privačių namų gyventojai rezervuoja didesnes, maždaug 7-10 kW, elektrines, nes elektros sąnaudos nuosavame name neretai didesnės nei bute“, – išskiria bendrovės „Saulės grąža“ vykdomasis direktorius Mindaugas Gerulaitis.
Vis dėlto, „Saulės grąžos“ vadovas sako vis išgirstantis kalbų, kad rezervuoti dalį saulės elektrinės parko bei gauti ES paramą yra sudėtinga. Tačiau tai – mitas, kuriuo nereikėtų tikėti. „Pirmas ir labai svarbus žingsnis – išsirinkti tiekėją. Reiktų ne tik atsižvelgti į kainą, bet patikrinti, ar yra automatizuota sistema, ar vystytojas bus pajėgus suvaldyti klientų srautą. Įsivaizduokite, jog nedidelė saulės elektrinių įmonė užsimoja įgyvendinti 1 MW projektą ir staiga jos klientų skaičius išauga nuo 100 keliolika kartų. Kaip jie sugebės suvaldyti klientų srautą, užtikrinti tinkamą komunikaciją? Taip pat svarbu patikrinti, ar parko vystytojas turės partnerį, kuris dirba su tūkstančiais elektros vartotojų ir turi tam pritaikytą infrastruktūrą. Tai klientui užtikrina saugumą. Antras žingsnis yra paraiškos ES paramai gauti pildymas. Ją pateikti trunka vos kelias minutes, o gauti galima net iki 3230 eurų – už 1 kW teikiama 323 eurų subsidija. Kadangi saulės elektrinėms skirtas paramos fondas net 9 mln. eurų, tikėtina, kad paramas gaus daugelis. Svarbu teisingai užpildyti paraiškas. Tiesa, reikėtų paskubėti, mat jas teikti galima iki sausio pabaigos. Galiausiai paskutinis žingsnis – pirkimas“, – etapus vardina M.Gerulaitis.
Bendrovės „Saulės grąža“ saulės elektrinių parkas bus įrengtas Šiaulių rajone, tačiau visai nesvarbu, kur gyvenate – daugiabutyje Vilniuje, Marijampolėje ar nuosavame name Kaune. Kuršėnuose esančiame sklype parkas projektuojamas atsižvelgus į keletą kriterijų: lygų reljefą, didelį apšviestumą, patogų prisijungimą prie elektros tinklų. Vystytojai juokauja, kad čia tiesiog daugiau saulės, mat Žemaitijoje, Kuršėnuose, iš 1 kW galima sugeneruoti daugiau saulės energijos, nei pavyzdžiui Vilniuje.
Skaičiuoklę, kurioje galite įsivertinti savo elektros vartojimo poreikius, galite rasti čia.
