Šiluma ir karštas vanduo vilniečius pasiekia apie 750 km ilgio požeminiais vamzdynais. Kai kuriuose rajonuose jų amžius siekia daugiau nei pusšimtį metų, todėl natūralu, kad per tokį laikotarpį jie gerokai susidėvėjo. Tai kelia avarijų riziką, o jų atveju gyventojai kuriam laikui gali likti be karšto vandens ar šildymo net ir šaltuoju metų laiku.
„Senamiestyje, Naujamiestyje, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Pilaitėje esami šilumos tiekimo tinklai susidėvėję, vamzdynų šilumos izoliacija praradusi savo savybes, o plieniniai vamzdžiai pažeisti išorinės ir vidinės korozijos. Tokių tinklų eksploatavimas lemia didesnius šilumos nuostolius į aplinką, išauga avarijų šilumos tinkluose tikimybė“, – sako VŠT Perdavimo tinklo direktorius Algimantas Sadauskas.
Didžiausias etapas daugiamečiame Vilniaus naujinimo projekte
Pernai sėkmingai rekonstruoti vamzdynai Naujamiestyje ir Užupyje, o šiemet atliekamų darbų apimtis – didžiausia visame bendrovės investiciniame projekte. Į rekonstrukcijos darbus investuojama 11 mln. eurų, kurių 45 % sudaro Europos Sąjungos parama. Naujieji vamzdžiai turi geresnę šilumos izoliaciją, dėl to yra efektyvesni, reikalauja mažiau priežiūros, turi sistemas, leidžiančias nustatyti vamzdžio pažeidimus ar atsiradusius defektus.
„Viskam reikia priežiūros, rūpesčio ir atnaujinimo. Dabar atėjo laikas ir nematomam Vilniui, kuriuo į mūsų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo. Suprantame, kad tai gali sukelti vienkartinių nepatogumų, tačiau rekonstrukcijos rezultatai vilniečiams bus naudingi dešimtis metų“, - sako A.Sadauskas.
Ši rekonstrukcija – tai dar 2019 m. startavusio projekto dalis, tačiau savo mastu tai didžiausias etapas, kuris tęsis iki pat rudens. Rekonstrukcijos darbai gali būti atliekami tik šiltuoju metu, pasibaigus šildymo sezonui, tad laiko limitas yra labai ribotas.
Daugiau informacijos – prisegtame pranešime spaudai, taip pat pridėta iliustracija, kurioje žiemą termovizoriumi atliktame tyrime matosi, kaip šilumą spinduliuoja seni, susidėvėję vamzdynai.