Vilniaus miesto savivaldybė dar prieš posėdį išplatino pranešimą, kuriame atkreipia dėmesį, kad sprendimas yra parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinės energetikos strategijos projektą.
Pagal projektą būtų įrengtas iki 540 megavatų galios biokuro katilas, kurio šilumos galia siektų 360 megavatų, o elektros galia – 180 megavatų.Įgyvendinus projektą vienos šilumos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 cento ir būtų viena mažiausių Lietuvoje. Modernizavus elektrinę, 70 proc. šilumos būtų pagaminta naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. dujas.
Jeigu yra pigesnis biokuras, pvz., Latvijoje, Baltarusijoje arba šiuo metu Kanadoje, kodėl jo neatsivežus. Esmė yra ta, kad perkate ne iš vieno tiekėjo ar per vieną vamzdį, o rinkoje, – teigė A.Zuokas.
Pavyzdžiui, 60 kv. m. būstui Vilniuje sąskaita už šildymą šalčiausiais mėnesiais sumažėtų daugiau nei 150 litų. Gyventojai kasmet mokėtų apie 150 mln. Lt mažiau už šildymą, taip pat būtų mažinamas elektros energijos importas į Lietuvą. Projekto vertė – 720 mln. Lt, planuojama, kad mažiausiai 60 proc. šios sumos bus Europos Sąjungos parama.
Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniui naujoji biokuro jėgainė būtina. Esą tai vienintelė galimybė sumažinti šilumos kainas net 22 proc., įgyti nepriklausomybę nuo rusiškų dujų ir pradėti naudoti biokurą. Tiesa, nebūtinai tik lietuvišką – pirkti biokurą šilumos gamintojams teks biržoje, tad viskas priklausys nuo kainos.
„Jeigu yra pigesnis biokuras, pvz., Latvijoje, Baltarusijoje arba šiuo metu Kanadoje, kodėl jo neatsivežus. Esmė yra ta, kad perkate ne iš vieno tiekėjo ar per vieną vamzdį, o jo rinkoje. Bet prioritetas turėtų būti vietinis biokuras, nes taip kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai ir visi pinigai lieka Lietuvoje“, – teigė A.Zuokas.
Per metus biokuro Lietuvos jėgainėms reikėtų 1,2 mln. t biokuro, o Lietuvos generalinio urėdo teigimu, mūsų šalyje tiek jo tiesiog nėra – iš mūsų miškų jo galėtų būti vos 800 tūkst. t. Bet A.Zuokas pateikia savo skaičius, nes prie miško atliekų jis teigia priskaičiuojąs ir žemės ūkio bei kitų ūkio šakų atliekas. O to tikrai užtektų biokuro jėgainėms.
Rengiant konkurso sąlygas, pasak A.Zuoko, buvo įtraukta naujų sąlygų: konkurse negalės dalyvauti su biokuro gamyba arba jo pardavimu susijusios bendrovės ir visas biokuras turi būti perkamas biokuro biržoje. „Tai garantuotų skaidrumą ir eliminuotų tas kompanijas, kurios gamina biokurą ir galbūt turėtų galimybių dalyvauti konkurse“, – kalbėjo A.Zuokas.
Pagrindinis klausimas lieka neatsakytas: per metus šitas katilas reikalaus 1,2 mln. t, o Lietuvoje turime tik 800 mln. t, tad biokuro tiekimas nėra išspręstas. Kitas klausimas – kokio milžiniško sandėliavimo patalpos turės būti pastatytos šalia jėgainės, nes reikia turėti kuro atsargų 30 dienų, – kalbėjo V.Benkunskas.
Šį projektą miestas ketina įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu bus gauta ES parama. Projekto įgyvendintojas bus parinktas konkurso metu.
TS-LKD frakcijos vadovo Valdo Benkunsko teigimu, reikėtų pirmiausia sulaukti, kol Vyriausybė patvirtinti nacionalinę energetikos politiką. Nes bet koks savivaldybės sprendimas gali prieštarauti tam nutarimui.
„Pagrindinis klausimas lieka neatsakytas: per metus šitas katilas reikalaus 1,2 mln. t, o Lietuvoje turime tik 800 mln. t, tad biokuro tiekimas nėra išspręstas. Kitas klausimas – kokio milžiniško sandėliavimo patalpos turės būti pastatytos šalia jėgainės, nes reikia turėti kuro atsargų 30 dienų“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Konservatorius įsitikinęs, kad šitas projektas yra tiesiog per didelis ir per brangus miestui, be to, yra tikimybė, jog ES paramos nebus gauta, nes tarybos sprendimas prieštaraus Vyriausybės nutarimui. O tuomet investicijas privalės apmokėti gyventojai.
Opozicija siūlė padaryti svarstyme pertrauką ir sulaukti Vyriausybės nutarimo. Tą siūlymą palaikė ir valdančioji socialdemokratų frakcija, tačiau jų balsų nepakako – sprendimas buvo priimtas.
