V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą. Tačiau pirmiausiai jis įvardija galimybę užsiimti komerciniais ribojimais – tai yra neleisti elektra prekiauti biržoje.
„Jeigu nepavyktų sustabdyti statybų ir jeigu jos toliau vyktų taip, kaip mes manome ir matome – nesaugiai – tuo metu yra keli dalykai: greitas sprendimas be infrastruktūrinių investicijų yra komercinių srautų nepriėmimas“, – BNS sakė V.Poderys, dabar dirbantis Kainų komisijos vyriausiuoju patarėju.
Anot jo, taip pat reikėtų svarstyti papildomų mokesčių elektrai iš Rytų galimybę, mat šiuo metu ES ir Rusijos bei Baltarusijos elektros gamybos sąlygos yra nevienodos.
„Kitas dalykas, kuris būtų galimas, įėjimo mokesčio įvedimas, nes kol kas su Rytų rinka turime nesimetrinius santykius – jie į mūsų rinką įieina, bet mes į jų rinką negalime įeiti. Taip pat ir konkurencinės sąlygos nevienodos, ir dėl branduolinės saugos reikalų, ir dėl taršos leidimų prekybos nebuvimo, tad šioje vietoje būtų galimas mechanizmas dėl tų sąlygų išlyginimo“, – tikino V.Poderys.
Lenkiją sinchronizuotis paskatintų europinės lėšos
V.Poderys pripažįsta, kad vienas sudėtingiausių energetikos projektų bus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarais. Paklaustas, kaip paskatinti derybas su bendrus strateginius projektus stabdančia Lenkija, jis teigė, kad tam turėtų pagelbėti europinė parama.
„Pati tinklų plėtros strategija paremta tuo, kad jeigu tai yra strateginiai tikslai, kurie nėra komerciniai, galima pretenduoti į europinius pinigus. Dabar ką Europos Sąjunga daro – bando sujungti į vieningą sistemą, dėl to CEF (Connecting Europe Facility – BNS) programa ir yra, ir mūsų sinchronizavimo projektas idealiai tinka“, – teigė V.Poderys.
Lenkija šiuo metu riboja elektros jungties su Lietuva „LitPol Link“ pajėgumus ir teigia tai daranti dėl techninių problemų. V.Poderio nuomone, šios problemos bus išspręstos iki sinchronizuojant elektros tinklus.
„Aš manau, čia trumpalaikės problemos, manau, kad jos nebus ilgalaikės. Kad per daug smulkiai nelįstume, reikia pasakyti tai, kad Europos Komisijos užsakymu dabar atliekama išsami studija, kuri bus baigta po mėnesio, kur Baltijos šalims bus pateiktos galimybės, kokiu keliu einame“, – sakė jis.
V.Poderys sakė negalintis komentuoti antros „NordBalt“ jungties su Švedija idėjos, mat nėra pakankamai susipažinęs su projektu. Tačiau jis tikino, kad iš pirmo žvilgsnio toks projektas būtų naudingas vartotojams, mat daugiau pigios elektros patektų iš Švedijos į Baltijos šalis.
Paramos sistemą žaliajai energetikai reikia peržiūrėti
V.Poderys mano, jog būtina peržiūrėti paramos atsinaujinančiai energetikai sistemą, kad nebūtų iškraipoma elektros rinka. Jis pripažįsta, kad dabartinėje rinkoje bet kokiems elektros gamybos projektams reikia paramos, tačiau būtina peržiūrėti jos būdus, o vienas jų galėtų būti premijos prie rinkos kainos subsidija.
„Aš tikrai matau, kad subsidijavimo modelį būtina peržiūrėti. Nepasisakau, kuris modelis galėtų būti. Prie šios subsidijų peržiūros turi būti prieita su ta mintimi, kad žaliąją energetiką turime išleisti į rinką, ir jeigu subsidijuojame, subsidijuojame taip, kad neiškraipytume rinkos. Nes jeigu dabar subsidijuojame, ji ateina į rinką su nuline elektros kaina ir iškraipo rinką“, – BNS teigė V.Poderys.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje vystyti elektros gamybos projektus be paramos neįmanoma.
„Jeigu norime sinchronizuotis su Vakarais, turime Lietuvą, Baltijos šalis išlaikyti su ganėtina ir pakankama elektros generacija. Dėl konkurencingumo – kokią gamybą bediegtum, reikia subsidijų prie dabartinių kainų. Deja, tokia situacija. Kad turėsime generaciją vystyti, rodo ir tie sistemos adekvatumo skaičiavimai, kad 2023-2025 metams turėsime būti įdiegę naujų generatorių“, – kalbėjo V.Poderys.
Tačiau, jo nuomone, jeigu Europos Sąjungos lygiu bus pakeista apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistema, padidinant jų kainą, žalioji energetika taptų labiau konkurencinga.
„Apie ką dažnai nekalbama ir pamirštama, tai vadinamųjų ATL kaina ir dėl ko visi sunerimę, dėl ko nesiunčia rinka investuotojams teisingų signalų, nes neveikia ši sistema. Dabar ką Europos Sąjunga daro, bando sutvarkyti ATL prekybos sistemą su ta mintimi, kad ATL turėtų būti daug brangesni. Jei dabar svyruoja tarp 6-8 eurų už toną, kad jie svyruotų tarp 20-30 eurų, o gal ir daugiau, o tada dėl šito efekto kaina turėtų išbrangti, nes turime daug angliavandenilinės (dujų, naftos produktų – BNS) generacijos. Bet tuomet žalioji energetika taptų konkurencinga savaime“, – tikino jis.
Šiuo metu Lietuvos elektros biržoje elektros megavatvalandės kaina paprastai siekia tarp 30-40 eurų, o atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ir vėjo energijos – gali siekti ir dvigubai daugiau. Šiuo metu vystomi atsinaujinančios energetikos projektai remiami per kvotų sistemą – aukcionus laimėjusiems gamintojams 12 metų mokamas fiksuotas tarifas. Dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis laikosi nuomonės, kad naujus projektus būtų galima subsidijuoti Europos Sąjungos lėšomis.
V.Poderį prieš rinkimus LVŽS įvardijo kaip savo kandidatą į energetikos ministrus. Jis šiuo metu dirba vyriausiuoju Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patarėju, komisijai jis vadovavo 2007-2009 metais. Vėliau V.Poderys buvo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius, vadovavo Energetikos ministerijos valdomai bendrovei „Epso-G“.
