Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 12 17 /14:34

Visagino AE darbuotojų ekskursijos iš tiesų buvo slaptos evakuacijos pratybos

Astravo atominės elektrinės vystytojai ruošia ir Vilniaus evakuacijos planą. Jo gali prireikti esant avarinei situacijai. Tokį planą turėjo ir Visagino atominė elektrinė – kai darbuotojai manydavo, kad važiuoja į ekskursijas į Kauną ar Vilniaus Operos ir baleto teatrą, jie iš tiesų dalyvaudavo slaptose Visagino evakuacijos pratybose.
Rimantas Kumpis, Visagino atomininkų forumo pirmininkas
Rimantas Kumpis, Visagino atomininkų forumo pirmininkas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Rusijos finansuojama pirmoji Baltarusijos atominė elektrinė yra statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ir 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Nors atominė elektrinė jau yra statoma, Vilniaus evakuacijos planas dar neparengtas.

Olga Žukova, Baltarusijos Respublikos Gamtinių išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos Radiacinės kontrolės ir stebėjimo respublikinio centro vadovė, pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistus Vilniuje informavo, kad evakuacijos planas yra ruošiamas. Kai tik bus parengtas, jis bus pristatymas ir lietuviams.

Pasak O.Žukovos, už evakuacijos plano rengimą yra atsakinga ne jos atstovaujama ministerija, todėl detalios informacijos ji pateikti negali.

„Aš galvoju, kad, kai tik planas bus parengtas, jis bus pristatytas Lietuvos Respublikai. Jūs žinote, kad tai yra labai rimtas darbas, jis yra pradėtas“, – sakė O.Žukova.

Visagino AE planą turėjo

Rimantas Kumpis, Visagino atomininkų forumo pirmininkas aiškino, kad evakuacijos planas yra būtinas. Tokį turėjo ir Visagino atominė elektrinė. Jį sudarė per 100 lapų teksto.

„Mes net tam tikras ir pratybas organizavome, tik žmonės apie tai nežinodavo. Organizuodavome traukinius išvežt žmones, tarkim, į Kauną, Operos ir baleto teatrą. Tikslas buvo ne vien pasižiūrėti teatrą, bet tikslas buvo patikrinti, kaip mes esame pasirengę tiem rimtiem dalykam apsaugot žmones. Nes, įvykus kažkam, žmones reikia labai operatyviai iš tos zonos išvežt“, – sakė R.Kumpis.

Kaip jau rašė 15min.lt, evakuacijos planas atrodo reikalingas ne visiems.

„Toks evakuacijos planas apskritai nėra būtinas, nes projekte nenumatytas poveikis Lietuvos aplinkai, o juo labiau Vilniui“, – yra sakęs Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos viceministras Vitalijus Kulikas.

Lietuvos priekaištai Baltarusijai

Antradienį ryte Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad Baltarusija šiurkščiai pažeidžia Espo konvenciją.

Lietuva teigia negavusi oficialaus kvietimo į Baltarusijos Vilniuje antradienį rengiamą diskusiją dėl Astravo AE ir vadina tai provokacija.

Anot URM, tarp tokių sprendimų – išduoti licenciją Astravo atominės elektrinės pirmojo bloko branduolinei įrangai, pasirašyti dekretą dėl reaktoriaus statybos pradžios, kol vyksta poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Antradienio spaudos konferencijoje, kurioje turėjo būti pristatyti aplinkos radiacijos tyrimo rezultatai Baltarusijos AE statybos regione, taip ir nepristatyti. Susirinkusiesiems tik išdalintas pranešimas spaudai, kuriame rašoma: „Tyrimų rezultatai parodė, kad radiacinis fonas ir radionuklidų sklaidos rodikliai statomos Astravo AE rajone yra normoje, tai savaime suprantama, nes elektrinė dar nėra veikianti.“

Rusijos finansuojama Astravo AE, kurios galia siektų 2,4 gigavato, statoma Gardino srityje netoli Astravo, vos už 50 km nuo Vilniaus, 30 km nuo Lietuvos sienos. Ji turėtų pradėti veikti 2018 metais. Šio projekto vertė – apie 10 mlrd. dolerių. Pagal projektą, reaktorius vėsins už 6 km tekančios Neries vanduo. 

Agituoti atvyko ir žaliųjų atstovai

Pirmadienį spaudos konferencijoje dalyvavo ir Jurijus Solovjovas, visuomeninio susivienijimo „Ekologinė iniciatyva“ valdybos pirmininkas.

Jurijus Solovjovas Baltarusijos visuomeninio susivienijimo „Ekologinė iniciatyva“ pirmininkas
Jurijus Solovjovas Baltarusijos visuomeninio susivienijimo „Ekologinė iniciatyva“ pirmininkas

Žurnalistams pastebėjus, kad žalieji paprastai pasisako prieš atominę energetiką,  J.Solovjovas sakė esąs realistas – Baltarusijai atominė elektrinė esanti pigiausia išeitis. Tik tokios šalys kaip Vokietija gali užsitikrinti energetinę nepriklausomybę skirdami daug dėmesio atsinaujinančiai energetikai.

„Lietuva importuoja elektros energiją. Tai yra jūsų pasirinkimas. Jūs nusprendėte uždaryti atominę elektrinę, mokėti už tai ir su tuo susitaikyti“, – sakė J.Solovjovas.

Baltarusai, pasak jo, šiuo metu moka apie 15 dolerių per mėnesį už elektrą: „Ir norime, kad tokia situacija ir liktų. Ir, ačiū Dievui, esame labai ekologiškai dėkingame regione, kur nėra žemės drebėjimų, tik žmogiškasis faktorius.“

Jis aiškino, kad susivienijimas „Ekologinė iniciatyva“ yra finansuojamas iš dotacijų, paramos.

15min.lt primena, kad Astravo AE finansuoja Rusija, todėl Baltarusijos deklaruojamas energetinės nepriklausomybės siekis yra abejotinas.

 Ech, kaip kai kas Lietuvoje pavydi turbūt Baltarusijai tokių „teisingų“ visuomenininkų. – rašo M.Nagevičius.

Konferencijoje dalyvavęs energetikas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Martynas Nagevičius Baltarusijos atstovų klausė, ar Baltarusijai tikrai išnaugojo visas pigesnes ir efektyvesnes alternatyvas energetinei priklausomybei sumažinti, tačiau atsakymu neliko patenkintas.

„Į mano klausimą – ar jau tikrai Baltarusija išnaudojo visas pigesnes ir didesnį efektą duodančias priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų žaliavų mažinimo priemones – energetinio efektyvumo didinimą, dujų konversiją į biokurą pavyzdžiui Minsko ir kitų stambių miestų katilinėse ir elektrinėse, panaudojant miško tvarkymo atliekas (Baltarusijoje miškas užima apie 60 proc teritorijos), gavau visuomenininko atsakymą, kad biokuro naudojimas yra ekologiškai žalingas.... Ech kaip kai kas Lietuvoje pavydi turbūt Baltarusijai tokių „teisingų“ visuomenininkų...“, – po susitikimo socialiniame tinkle rašė M.Nagevičius.

„Tvarkingai veikianti atominė elektrinė yra mažiau žalinga aplinkai nei bet kuri, pavyzdžiui, medieną deginanti jėgainė“, – atsakė jam J.Solovjovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?