KTU nuo kitų metų nebepriims studentų į branduolinės energetikos studijų programą, 15min patvirtino universiteto atstovė žiniasklaidai Eglė Šliurpaitė.
Suprasti akimirksniu
- 2006 metais, kai dar veikė Ignalinos AE, pradėtas pasiruošimas naujos elektrinės statyboms
- 2007 metais Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą, kuris tapo pretekstu LEO LT sukūrimui. Įmonė galutinai išardyta 2010 metais
- A.Kubiliaus valdoma Vyriausybė į Lietuvą prisiviliojo „Hitachi“, tačiau netrukus iš projekto pabėgo Lenkija
- 2012 m. įvyko referendumas, kuriame 2/3 rinkėjų pasisakė „prieš“ branduolinį reaktorių
- A.Butkevičiaus Vyriausybė „papudravo“ A.Kubiliaus pristatytą AE projektą, tačiau to jam išsaugoti neužteko
Tiesa, anksčiau įstoję branduolinės energetikos studentai baigs mokslus.
Jeigu ne VAE, studentams lieka tik uždaroma Ignalinos AE, Lietuvos energetikos ir fizikos institutai, Atominės energetikos saugos inspekcija arba, žinoma, kompanijos užsienyje.
Taigi specialistų perspektyvos – niūrios, kaip ir paties VAE projekto.
Prezidentė: atsiranda kitų šaltinių
Tai, kad Visagino atominės elektrinės projektu jau abejoja ir aukščiausi šalies pareigūnai – vieša paslaptis.
Tačiau ne visi išdrįsta apie tai kalbėti viešai – dažniausiai abejonėmis dalinamasi privačiuose pokalbiuose.
Tačiau šalies vadovė šią savaitę žodžių į vatą nevyniojo.
„Bijau, kad ar nebus Lietuva gerokai pramiegojusi savo galimybę“, – apie atominę elektrinę trečiadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jos teigimu, viskas juda Lietuvai nenaudinga linkme, mat atsiranda vis daugiau energijos šaltinių: „Saugių, švarių ir alternatyvių“.
Mažėja ir VAE darbuotojų
Visagino AE projekto komandą (UAB „VAE SPB“) šiuo metu sudaro vos 11 žmonių.
15min žiniomis, jie yra „išmėtyti“ per įvairias „Lietuvos energijos“ grupės įmones, kad neprarastų kompetencijos.
Kitaip tariant, jie budi, kad, susiklosčius palankioms aplinkybėms branduoliniam reaktoriui statyti, Lietuva turėtų tą daryti pasirengusią ekspertų grupę.
VAE projektas oficialiai dar nėra laidojamas. Tą galėtų padaryti nauja energetikos strategija, kuri ir turėtų atsakyti į klausimą dėl branduolinės energetikos Lietuvoje likimo.
Lietuvos energetikos instituto ir aukštųjų mokyklų mokslininkai jau yra parengę naują energetikos strategiją, kuri kol kas yra svarstoma tik už uždarų Energetikos ministerijos kabinetų durų, tačiau viešai ją pristatyti yra delsiama.
Visuomenei strategiją žadama pristatyti balandžio mėnesį.
Iki šiol galiojančią energetinės nepriklausomybės strategiją Seimas patvirtino 2012 metų vasarą, kai valdančioji vis dar buvo TS-LKD partija.
Joje VAE statyba yra nurodyta kaip pagrindinis strateginis konkurencingos vietinės elektros gamybos plėtros projektas.
Arvydą Sekmoką energetikos ministro kėdėje tuomet pakeitęs Jaroslavas Neverovičius dar bandė taisyti patį VAE projektą, jam netgi pavyko šiek tiek sumažinti būsimos AE elektros kainą, tačiau tai projekto nuo merdėjimo nesustabdė.
Tačiau per pusmetį viskas apsivertė aukštyn kojomis. Su Seimo rinkimais, kuriuos laimėjo socialdemokratai, 2012 metų rudenį vyko ir patariamasis referendumas, kuriame piliečiai tarė „Ne“ naujam branduoliniam reaktoriui Visagine.
Nestudijuoja net nemokamai
Panašu, kad Visagino atominės elektrinės projektu jau nebetiki ir jaunimas. Nors valstybė finansuoja jų studijas, tačiau norinčiųjų beveik neatsiranda.
Todėl vargu ar būtų galima pasakyti, kad KTU nutraukia branduolinių studijų programą. Formaliai ji nebuvo vykdoma pastaruosius dvejus metus.
„2014 ir 2015 metais neatsirado norinčių (arba buvo per mažai) studijuoti šioje studijų programoje, nors ir buvo skirtos tiksliniu būdu finansuojamos vietos“, – 15min sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas Egidijus Puida.
Šiemet branduolinės energetikos studijas KTU baigs 5 studentai, o kitąmet bus išleista paskutinė studentų laida – tai yra, vienas žmogus, kuris šiuo metu yra trečiakursis.
Jeigu ateityje vis tik atsirastų norinčiųjų mokytis, jie galės rinktis studijų programą „Šilumos energetika ir technologijos“ – pertvarkius ją, atsiras dvi specializacijos („Šiluminė energetika“ ir „Branduolinė energetika“).
