Per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis turėtų padvigubinti pigių gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos į Vokietiją, o tai, anot Europos Sąjungos ekonomikos lyderės, reikalinga norint paskatinti perėjimą nuo anglių ir branduolinės energijos.
Visgi 10 mlrd. eurų vertės projekto galutinis užbaigimas vilkinamas jau ne vienerius metus ir sulaukė aršios kritikos iš rytinių ES sąjungininkų, tokių kaip Lenkija, bei iš JAV.
Anot kritikų, projektas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Ukraina jį pavadino „geopolitiniu ginklu“.
„Bet koks naujas karinis veiksmas negali likti be rimtų pasekmių“, – savaitraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ teigė žaliesiems atstovaujantis ministras, turėdamas omenyje Rusijos karių dislokavimą prie Ukrainos sienos.
Jis perspėjo, kad „nieko negalima atmesti“, jei „įvyktų naujas Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimas“.
Naujoji Vokietijos vyriausybė pagrasino užblokuoti dujotiekio eksploatavimą, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.
„Tolesnės eskalacijos atveju, šis dujotiekis negalės pradėti veikti“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
R.Habeckas teigė: „Geopolitiniu požiūriu dujotiekis yra klaida“, pridurdamas, kad „Visos šalys buvo prieš jį, išskyrus Vokietiją ir Austriją“.
„Tačiau dujotiekis jau nutiestas. Ir klausimas dėl jo eksploatavimo pradžios lieka atviras ir turi būti sprendžiamas pagal Europos Sąjungos ir Vokietijos įstatymus."
Vokietijos institucijos laukia, kol dujotiekio operatorė, Šveicarijos bendrovė „Nord Stream 2 AG“ pateiks dokumentus, kad būtų galima atnaujinti sertifikavimo procesą.
Tuomet dar reikės gauti Europos Komisijos patvirtinimą – šis procesas greičiausiai nebus baigtas anksčiau antrojo 2022 metų pusmečio.
