Baigiamas statyti 10 mlrd. eurų vertės vamzdynas per Baltijos jūrą turėtų padvigubinti Rusijos pristatomų gamtinių dujų apimtį Vokietijai, didžiausiai Europos ekonomikai.
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys įnirtingai priešinasi „Nord Stream 2“, nuogąstaudamos, kad šis projektas padidins Maskvos politinę įtaką regiono politikoje.
Kijevas taip pat nuogąstauja, kad neteks apie milijardą eurų kasmetinių pajamų iš dujų tranzito, nes statoma infrastruktūra aplenkia Ukrainą.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė esąs pasirengęs atlikti tarpininko vaidmenį, kad Kijevas galėtų ir toliau pelnytis iš tranzito.
„Neatmetame galimybės, kad pradėsime diskusijas, siekdami užtikrinti, kad tranzito sutartis [būtų pratęsta] pasibaigus dabartiniam terminui, nes norime, kad ilgainiui dujos ir toliau būtų tiekiamos per Ukrainą“, – sakė H.Maasas.
2019 metų gruodį sudaryta dujų tranzito sutartis, įpareigojanti rusų dujų milžinę „Gazprom“ mokėti tranzito mokesčius Ukrainai, baigia galioti 2024-ųjų pabaigoje.
H.Maasas išreiškė viltį, kad dabartinė terminuota sutarti galėtų būti pakeista „neterminuota, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau saugumo planuojant“.
