Pasak jų, kanclerė Angela Merkel dėl to tikisi suderintų Europos Sąjungos veiksmų, nes naujos JAV priemonės, kaip skelbia Vokietijos ekonomikos ministerijos vidaus dokumentas, gali smarkiai paveikti Vokietijos ir Europos įmones bei bankus, taip pat vyriausybines agentūras.
Kaip jau buvo skelbta, šio mėnesio pradžioje penki JAV senatoriai pateikė Senatui įstatymo projektą dėl sankcijų projektui „Nord Stream 2“ išplėtimo.
„Šis naujas įstatymas kartą ir visiems laikams leis suprasti visiems, kas kiek nors susijęs su šio dujotiekio tiesimu, kad jiems gresia galingos ir neatidėliotinos JAV sankcijos“, – pareiškė vienas jų – respublikonų senatorius Tedas Cruzas.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.
Apie 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
„Gazprom“ yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2“ projektą vystančios bendrovės akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
