Pasak Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešimo, vyriausybė patvirtino 1,5 mlrd. eurų nepaprastąjį finansavimą šiam tikslui ir šias lėšas nukreips prekybos centrui „Trading Hub Europe“ – Vokietijos dujų rinką valdančiai įstaigai.
Ministerijos atstovas spaudai nepatikslino, kur bus perkamos SGD ir kaip jos bus tiekiamos, sakydamas, kad tai yra rinkos valdytojo reikalas.
Berlynas anksčiau yra sakęs, kad planuoja remti terminalų SGD importui statybą.
Kaip ir daugelis Europos šalių, Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Iki invazijos apie 55 proc. dujų importo į didžiausią Europos ekonomiką buvo tiekiama iš Rusijos vamzdynais per Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos jūrą.
Maskvos sprendimas užpulti Ukrainą privertė iš naujo įvertinti situaciją.
Reaguodama į prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti du separatistinius Ukrainos regionus, Vokietijos vyriausybė sustabdė prieštaringai vertinamo dujotiekio iš Rusijos „Nord Stream 2“ projekto patvirtinimą.
Nuo to laiko Vakarų šalys Rusijai pritaikė daugybę sankcijų, nors kol kas jos iš esmės aplenkė energetikos sektorių.
Praėjusią savaitę ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad jo šalis gali apsieiti be rusiškų dujų, tačiau pripažino, jog pakeitus tiekėją padidėtų kainos, o tai sukeltų finansinį spaudimą namų ūkiams ir pramonei.
