Prieš metus vyriausybės paskirta komisija rekomendavo Vokietijai nutraukti anglių deginimą elektros gavybai vėliausiai iki 2038 metų, siekiant pažaboti klimato pokyčius.
Visgi pastangos perkelti šią rekomendaciją į politines priemones pastaraisiais mėnesiais sustojo. Kai kurios Vokietijos žemės, ypač mažiau klestinčiuose Rytuose, yra smarkiai priklausomos nuo rusvųjų anglių kasybos.
Susitikime, kuris baigėsi ankstyvą ketvirtadienį, federalinės vyriausybės pareigūnai ir atitinkamų žemių vadovai susitarė dėl „kelio, vedančio į anglimis kūrenamų jėgainių uždarymą“, sakoma vyriausybės pranešime.
Vokietija pagamina daugiau kaip trečdalį savo elektros energijos degindama akmens anglis, o tai didina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, kurie prisideda prie pasaulinio atšilimo.
Pasak pranešimo, 2026 ir 2029 metais bus atliktos peržiūros, siekiant nustatyti, ar Vokietija 2035-aisiais, likus trejiems metams iki galutinio termino, galės nutraukti elektros energijos gamybą anglimis kūrenamose jėgainėse.
Daugiau informacijos iš karto nebuvo pateikta.
Vokietija pagamina daugiau kaip trečdalį savo elektros energijos degindama akmens anglis, o tai didina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, kurie prisideda prie pasaulinio atšilimo.
Federalinė vyriausybė jau patvirtino planą iki 2038 metų skirti iki 40 mlrd. eurų, kad būtų sušvelnintas iškastinio kuro atsisakymo poveikis anglių kasybos regionams.
Manoma, kad šios lėšos bus pradėtos skirti, kai parlamentas priims įstatymus, nustatančius Vokietijos anglių atsisakymo datas ir terminus.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pareiškė, kad anglimis kūrenamų gamyklų operatorės gaus milijardus eurų siekiančias kompensacijas.
Vyriausybė sumokės įmonėms, kurios eksploatuoja elektrines, kurios bus uždarytos šiame dešimtmetyje, iš viso 4,35 mln. eurų „per 15 metų po uždarymo“, Berlyne susirinkusiems žurnalistams pažymėjo O.Scholzas, pavadindamas šias išlaidas „prieinamomis“.
